今日の話題

甘味受容体への増強・抑制物質の作用メカニズムの違いについて
最新ホモロジーモデルによる比較

Vol.62 No.5 Page. 215 - 217 (published date : 2024年5月1日)
中北 智哉1
  1. 明治大学農学部農芸化学科
vol62_5

 

概要原稿

甘味受容体を構成する T1R3サブユニットの膜貫通領域には増強物質・抑制物質双方が作用する．活性型及び不活性型の代謝型グルタミン酸受容体より作製したホモロジーモデルへドッキングすることでこれらの作用機序の違いを明らかにした．

リファレンス

  1. 1) M. Winnig, B. Bufe, N. A. Kratochwil, J. P. Slack & W. Meyerhof: BMC Struct. Biol., 7, 66 (2007).
  2. 2) T. Nakagita, T. Matsuya, M. Narukawa, T. Kobayashi, T. Hirokawa & T. Misaka: Biosci. Biotechnol. Biochem., 87, zbad133 (2023).
  3. 3) P. Jiang, M. Cui, B. Zhao, L. A. Snyder, L. M. J. Benard, R. Osman, M. Max & R. F. Margolskee: J. Biol. Chem., 280, 34296 (2005).
  4. 4) P. Jiang, M. Cui, B. Zhao, Z. Liu, L. A. Snyder, L. M. J. Benard, R. Osman, R. F. Margolskee & M. Max: J. Biol. Chem., 280, 15238 (2005).
  5. 5) T. Nakagita, A. Ishida, T. Matsuya, T. Kobayashi, M. Narukawa, T. Hirokawa, M. Hashimoto & T. Misaka: PLoS One, 14, e0213552 (2019).
  6. 6) K. Sanematsu, Y. Kusakabe, N. Shigemura, T. Hirokawa, S. Nakamura, T. Imoto & Y. Ninomiya: J. Biol. Chem., 289, 25711 (2014).
  7. 7) E. L. Maillet, R. F. Margolskee & B. Mosinger: J. Med. Chem., 52, 6931 (2009).
  8. 8) T. Nakagita, C. Taketani, M. Narukawa, T. Hirokawa, T. Kobayashi & T. Misaka: Chem. Senses, 45, 667 (2020).
  9. 9) H. Wu, C. Wang, K. J. Gregory, G. W. Han, H. P. Cho, Y. Xia, C. M. Niswender, V. Katritch, J. Meiler, V. Cherezov et al.: Science, 344, 58 (2014).
  10. 10) A. Koehl, H. Hu, D. Feng, B. Sun, Y. Zhang, M. J. Robertson, M. Chu, T. S. Kobilka, T. Laeremans, J. Steyaert et al.: Nature, 566, 79 (2019).


本文はトップページからログインをして頂くと表示されます。