全文PDF :
英文要旨および目次PDF :

巻頭言

BBBのこと  /  鈴木 義人

Page. 211 - 211 (published date : 2021年5月1日)

冒頭文

リファレンス

英文誌（Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry; BBB）の編集委員長を4年近く務めましたが，本年2月をもって退任致しました．編集委員や事務局担当者など多くの方々にご協力いただきましたことに御礼申し上げます．

 

Tweet

今日の話題

有機電解反応を利用した生体関連分子の合成戦略  /  岡本 一央, 北野 克和, 千葉 一裕

Page. 212 - 215 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

通電のみにより多様な活性種を生成可能な有機電解反応は，古くから合成化学の方法論として利用されてきた．本稿では，生体関連分子合成における電解反応の利用について最近の知見を基に概観する．

1. 1) J. Yoshida, K. Kataoka, R. Horcajada & A. Nagaki: Chem. Rev., 108, 2265 (2008).
2. 2) H. Tateno, Y. Matsumura, K. Nakabayashi, H. Senboku & M. Atobe: RSC Advances, 5, 98721 (2015).
3. 3) K. Yano, T. Itoh & T. Nokami: Carbohydr. Res., 492, 108018 (2020).
4. 4) A. Lipp, M. Selt, D. Ferenc, D. Schollmeyer, S. R. Waldvogel & T. Opatz: Org. Lett., 21, 1828 (2019).
5. 5) Z. W. Hou, Z. Y. Mao, H. B. Zhao, Y. Y. Melcamu, X. Lu, J. Song & H. C. Xu: Angew. Chem. Int. Ed., 55, 9168 (2016).
6. 6) K. Okamoto & K. Chiba: Org. Lett., 22, 3613 (2020).

Tweet

アミロイドタンパク質を認識する核酸アプタマー  /  村上 一馬, 入江 一浩

Page. 216 - 218 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

近年，神経変性疾患の治療において，核酸医薬は新しい創薬モダリティとして注目されている．最近筆者らが開発したAβオリゴマーに対する初のRNAアプタマーは，病態マウス脳のAβオリゴマーを強く認識した．

1. 1) R. Howard & K. Y. Liu: Nat. Rev. Neurol., 16, 63 (2020).
2. 2) A. Bouvier-Muller & F. Duconge: Biochimie, 145, 73 (2018).
3. 3) K. Murakami, Y. Obata, A. Sekikawa, H. Ueda, N. Izuo, T. Awano, K. Takabe, T. Shimizu & K. Irie: J. Biol. Chem., 295, 4870 (2020).
4. 4) Y. Obata, K. Murakami, T. Kawase, K. Hirose, N. Izuo, T. Shimizu & K. Irie: ACS Omega, 5, 21531 (2020).
5. 5) K. Irie: Biosci. Biotechnol. Biochem., 84, 1 (2020).
6. 6) K. Kappel, K. Zhang, Z. Su, A. M. Watkins, W. Kladwang, S. Li, G. Pintilie, V. V. Topkar, R. Rangan, I. N. Zheludev et al.: Nat. Methods, 17, 699 (2020).
7. 7) P. E. Nielsen, M. Egholm, R. H. Berg & O. Buchardt: Science, 254, 1497 (1991).
8. 8) R. Yagita, K. Murakami, H. Ikeda & K. Irie: Tetrahedron Lett., 61, 151781 (2020).

Tweet

植物におけるキノン化合物の認識機構  /  石濱 伸明, LAOHAVISIT Anuphon, 白須 賢

Page. 219 - 221 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

最近，植物のキノン化合物認識に必須なロイシンリッチリピート受容体様キナーゼ遺伝子CARD1が同定された． 本稿では，CARD1を介したキノン化合物認識の生物学的役割を紹介する．

1. 1) R. H. Thomson: “Naturally Occurring Quinones IV,” Springer, (1996).
2. 2) A. Laohavisit, T. Wakatake, N. Ishihama, H. Mulvey, K. Takizawa, T. Suzuki & K. Shirasu: Nature, 587, 92 (2020).
3. 3) S. Yoshida, S. Cui, Y. Ichihashi & K. Shirasu: Annu. Rev. Plant Biol., 67, 643 (2016).
4. 4) N. F. Keinath, R. Waadt, R. Brugman, J. I. Schroeder, G. Grossmann, K. Schumacher & M. Krebs: Mol. Plant, 8, 1188 (2015).
5. 5) F. Wu, Y. Chi, Z. Jiang, Y. Xu, L. Xie, F. Huang, D. Wan, J. Ni, F. Yuan, X. Wu et al.: Nature, 578, 577 (2020).

Tweet

龍涎香の人工合成系の確立に向けて  /  佐藤 努

Page. 222 - 224 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

龍涎香（りゅうぜんこう）はマッコウクジラから得られる代謝物であり，古くから香料や漢方薬として利用されていたが，現在は入手困難である．本稿では，龍涎香の人工合成系の確立に向けて，新規酵素の創出・香気成分への変換・薬理活性解析を行った研究を紹介する．

1. 1) B. Schaefer: “Natural Products in the Chemical Industry,” Springer, 2014.
2. 2) D. Ueda, T. Hoshino & T. Sato: J. Am. Chem. Soc., 135, 18335 (2013).
3. 3) T. Sato, K. Okuno, T. Takehana & S. Koike: WO2017150695A1 (2017).
4. 4) S. Moser, G. A. Strohmeier, E. Leitner, T. J. Plocek, K. Vanhesschem & H. Pichler: Metab. Eng. Commun., 7, e00077 (2018).
5. 5) S. Moser, E. Leitner, T. J. Plocek, K. Vanhessche & H. Pichler: Yeast, 37, 163 (2020).
6. 6) Y. Yamabe, Y. Kawagoe, K. Okuno, M. Inoue, K. Chikaoka, D. Ueda, Y. Tajima, T. D. Yamada, Y. Kakihara, T. Hara et al.: Sci. Rep., 10, 19643 (2020).

Tweet

解説

維管束発生過程を再現して理解する  /  近藤 侑貴

Page. 225 - 232 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

維管束は植物の物質輸送を担う重要な組織系であるが，体の奥深くに位置するため，その発生過程はほとんど明らかとなっていない．本記事では，近年開発された維管束発生を再構成できる培養系VISUALを活用した最新の維管束研究の動向を解説する．

1. 1) D. Shi, I. Lebovka, V. Lopez-Salmeron, P. Sanchez & T. Greb: Development, 146, 171355 (2019).
2. 2) O. Smetana, R. Makila, M. Lyu, A. Amiryousefi, F. Sanchez. Rodriguez, M. F. Wu, A. Sole-Gil, M. Leal. Gavarron, R. Siligato, S. Miyashima et al.: Nature, 565, 485 (2019).
3. 3) G. Bossinger & A. V. Spokevicius: J. Exp. Bot., 69, 4339 (2018).
4. 4) Y. Kondo, T. Ito, H. Nakagami, Y. Hirakawa, M. Saito, T. Tamaki, K. Shirasu & H. Fukuda: Nat. Commun., 5, 3504 (2014).
5. 5) Y. Kondo, T. Fujita, M. Sugiyama & H. Fukuda: Mol. Plant, 8, 612 (2015).
6. 6) Y. Kondo, A. M. Nurani, C. Saito, Y. Ichihashi, M. Saito, K. Yamazaki, N. Mitsuda, M. Ohme-Takagi & H. Fukuda: Plant Cell, 28, 1250 (2016).
7. 7) H. Fukuda & A. Komamine: Plant Physiol., 65, 61 (1980).
8. 8) Y. Oda, T. Mimura & S. Hasezawa: Plant Physiol., 137, 1027 (2005).
9. 9) M. Kubo, M. Udagawa, N. Nishikubo, G. Horiguchi, M. Yamaguchi, J. Ito, T. Mimura, H. Fukuda & T. Demura: Genes Dev., 19, 1855 (2005).
10. 10) E. Pesquet, A. V. Korolev, G. Calder & C. W. Lloyd: Curr. Biol., 20, 744 (2010).
11. 11) Y. Oda, Y. Iida, Y. Kondo & H. Fukuda: Curr. Biol., 20, 1197 (2010).
12. 12) M. Yamaguchi, N. Goue, H. Igarashi, M. Ohtani, Y. Nakano, J. C. Mortimer, N. Nishikubo, M. Kubo, Y. Katayama, K. Kakegawa et al.: Plant Physiol., 153, 906 (2010).
13. 13) R. Zhong, T. Demura & Z. H. Ye: Plant Cell, 18, 3158 (2006).
14. 14) B. De. Rybel, D. Audenaert, G. Vert, W. Rozhon, J. Mayerhofer, F. Peelman, S. Coutuer, T. Denayer, L. Jansen, L. Nguyen et al.: Chem. Biol., 16, 594 (2009).
15. 15) T. T. Tan, H. Endo, R. Sano, T. Kurata, M. Yamaguchi, M. Ohtani & T. Demura: Plant Physiol., 176, 773 (2018).
16. 16) T. T. Tan, T. Demura & M. Ohtani: Plant Biotechnol., 36, 1 (2019).
17. 17) J. O. Heo, B. Blob & Y. Helariutta: Curr. Opin. Plant Biol., 35, 23 (2017).
18. 18) M. Bonke, S. Thitamadee, A. P. Mahonen, M. T. Hauser & Y. Helariutta: Nature, 426, 181 (2003).
19. 19) E. S. Wallner, V. Lopez-Salmeron, I. Belevich, G. Poschet, I. Jung, K. Grunwald, I. Sevilem, E. Jokitalo, R. Hell, Y. Helariutta et al.: Curr. Biol., 27, 1241 (2017).
20. 20) A. S. Breda, O. Hazak & C. S. Hardtke: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 114, E5721 (2017).
21. 21) M. Saito, Y. Kondo & H. Fukuda: Plant Cell Physiol., 59, 590 (2018).
22. 22) Y. Yin, D. Vafeados, Y. Tao, S. Yoshida, T. Asami & J. Chory: Cell, 120, 249 (2005).
23. 23) A. M. Nurani, Y. Ozawa, T. Furuya, Y. Sakamoto, K. Ebine, S. Matsunaga, T. Ueda, H. Fukuda & Y. Kondo: Plant Cell Physiol., 61, 255 (2020).
24. 24) S. Otero & Y. Helariutta: J. Exp. Bot., 68, 71 (2017).
25. 25) T. Tamaki, S. Oya, M. Naito, Y. Ozawa, T. Furuya, M. Saito, M. Sato, M. Wakazaki, K. Toyooka, H. Fukuda et al.: Commun. Biol., 3, 184 (2020).

Tweet

抗ウイルス修飾ヌクレオシド  /  大類 洋

Page. 233 - 240 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

ウイルスとの闘いに成果を上げている修飾ヌクレオシド薬の特性を有機化学的観点から解説し，現在大問題となっている新型コロナウイルスに対する優れた修飾ヌクレオシド薬創製の可能性を論じる．

1. 1) G. B. Elion, P. A. Furman, J. A. Fyfe, P. de Miranda, L. Beauchamp & H. J. Schaeffer: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 74, 5716 (1977).
2. 2) H. Machida, M. Nishitani & N. Ashida: Microbiol. Immunol., 38, 109 (1994).
3. 3) T. Watanabe, K. Ogura & T. Nishiyama, 薬学雑誌，122, 527 (2002).
4. 4) R. B. Diasio: Br. J. Clin. Pharmacol., 46, 1 (1998).
5. 5) Y. Takamatsu, Y. Tanaka, S. Kohgo, S. Murakami, K. Singh, D. Das, D. J. Venzon, M. Amano, N. Higashi-Kuwata, M. Aoki et al.: Heopatology, 62, 1024 (2015).
6. 6) N. Higashi-Kuwata, S. Hayashi, D. Das, S. Kohgo, S. Murakami, S. Hattori, S. Imoto, D. J. Venzon, K. Singh, S. G. Sarafianos et al.: Antimicrob. Agents Chemother., 63, e02143 (2019).
7. 7) S. Hayashi, N. Higashi-Kuwata, D. Das, K. Tomaya, K. Yamada, S. Murakami, D. J. Venzon, S. Hattori, M. Isogawa, S. G. Sarafianos et al.: Antiviral Res., 176, 104744 (2020).
8. 8) J. Shi, J. Du, T. Ma, K. W. Pankiewicz, S. E. Patterson, P. M. Tharnish, T. R. McBrayer, L. J. Stuyver, M. J. Otto & C. K. Chu: Bioorg. Med. Chem., 13, 1641 (2005).
9. 9) S. S. Carroll, J. E. Tomassini, M. Bosserman, K. Getty, M. W. Stahlhut, A. B. Eldrup, B. Bhat, D. Hall, A. L. Simcoe, R. LaFemina et al.: J. Biol. Chem., 278, 11979 (2003).
10. 10) A. B. Eldrup, M. Prhavc, J. Brooks, B. Bhat, T. P. Prakash, Q. Song, S. Bera, N. Bhat, P. Dande, P. D. Cook et al.: J. Med. Chem., 47, 5284 (2004).
11. 11) K. Haraguchi, S. Takeda, H. Tanaka, T. Nitanda, M. Baba, G. E. Dutschman & Y.-C. Cheng: Bioorg. Med. Chem. Lett., 13, 3775 (2003).
12. 12) H. Ohrui: Chem. Rec., 6, 133 (2006).
13. 13) H. Ohrui: Proc. Jpn. Acad., Ser. B, Phys. Biol. Sci., 87, 53 (2011).
14. 14) H. Ohrui: Antivir. Antiretrovir., 6, 32 (2014).
15. 15) 大類　洋，化学と生物，12, 833 (2017).
16. 16) G. Yang, J. Wang, Y. Cheng, G. E. Dutschman, H. Tanaka, M. Baba & Y.-C. Cheng: Antimicrob. Agents Chemother., 52, 2035 (2008).
17. 17) E. Michailidis, B. Marchand, E. N. Kodama, K. Singh, M. Matuoka, K. A. Kirby, E. M. Ryan, A. M. Sawani, E. Nagy, N. Ashida et al.: J. Biol. Chem., 284, 35681 (2003).
18. 18) M. Kiso, K. Takahashi, Y. Sakai-Tagawa, K. Shinya, S. Sakabe, Q. M. Le, M. Ozawa, Y. Furuta & Y. Kawaoka: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 107, 882 (2010).
19. 19) G. Wang, J. Wan, Y. Hu, X. Wu, M. Prhavc, N. Dyatkina, V. K. Rajwanshi, D. B. Smith, A. Jekle, A. Kinkade et al.: J. Med. Chem., 59, 4611 (2016).
20. 20) D. Siegel, H. C. Hui, E. Doerffler, M. O. Clarke, K. Chun, L. Zhang, S. Neville, E. Carra, W. Lew, B. Ross et al.: J. Med. Chem., 60, 1648 (2017).
21. 21) J. H. Beigel, K. M. Tomashek, L. E. Dodd, A. K. Mehta, B. S. Zingman, A. C. Kalil, E. Hohmann, H. Y. Chu, A. Luetkemeyer, S. Kline et al.; ACTT-1 Study Group Members: N. Engl. J. Med., 383, 1813 (2020).

Tweet

白麹菌のクエン酸高生産機構  /  二神 泰基, 門岡 千尋, 後藤 正利, 玉置 尚徳

Page. 241 - 246 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

白麹菌は焼酎の製造に使用される糸状菌である．焼酎造りにおいて，白麹菌は糖化酵素とともにクエン酸を分泌生産するという特徴を有している．このことから白麹菌はもろみを酸性にし，雑菌汚染を防ぐ役割を担っている．本稿では，白麹菌におけるクエン酸輸送体によるクエン酸排出プロセスの重要性について解説する．

1. 1) 二神泰基，玉置尚徳，後藤正利，髙峯和則：生物工学会誌，97, 82 (2019).
2. 2) M. G. Steiger, A. Rassinger, D. Mattanovich & M. Sauer: Metab. Eng., 52, 224 (2019).
3. 3) L. Karaffa & C. P. Kubicek: Appl. Microbiol. Biotechnol., 61, 189 (2003).
4. 4) C. Kadooka, K. Izumitsu, M. Onoue, K. Okutsu, Y. Yoshizaki, K. Takamine, M. Goto, H. Tamaki & T. Futagami: Appl. Environ. Microbiol., 85, e03136 (2019).
5. 5) 二神泰基，門岡千尋：バイオサイエンスとインダストリー，78, 213 (2020).
6. 6) D. I. Odoni, M. Vazquez-Vilar, M. P. van Gaal, T. Schonewille, V. A. P. Martins Dos Santos, J. A. Tamayo-Ramos, M. Suarez-Diez & P. J. Schaap: FEMS Microbiol. Lett., 366, fnz071 (2019).
7. 7) C. Kadooka, E. Nakamura, K. Mori, K. Okutsu, Y. Yoshizaki, K. Takamine, M. Goto, H. Tamaki & T. Futagami: Appl. Environ. Microbiol., 86, e01950 (2020).
8. 8) E. Nakamura, C. Kadooka, K. Okutsu, Y. Yoshizaki, K. Takamine, M. Goto, H. Tamaki & T. Futagami: J. Biosci. Bioeng., 131, 68 (2021).
9. 9) J. Niu, M. Arentshorst, P. D. Nair, Z. Dai, S. E. Baker, J. C. Frisvad, K. F. Nielsen, P. J. Punt & A. F. Ram: G3 (Bethesda), 6, 193 (2015).
10. 10) J. W. Bok & N. P. Keller: Eukaryot. Cell, 3, 527 (2004).
11. 11) T. Futagami, K. Mori, S. Wada, H. Ida, Y. Kajiwara, H. Takashita, K. Tashiro, O. Yamada, T. Omori, S. Kuhara et al.: Appl. Environ. Microbiol., 81, 1353 (2015).
12. 12) 二神泰基，後藤正利：バイオサイエンスとインダストリー，74, 402 (2016).

Tweet

電気化学的前処理／導電式担体充填による2段発酵を廃水・廃棄物処理へ適用  /  佐々木 建吾, 佐々木 大介, 近藤 昭彦

Page. 247 - 253 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

バイオガスを回収する嫌気性消化（メタン発酵）は，有機性廃棄物の処理に用いられている．一方，バイオ電気化学システムは微生物の代謝を改変することが可能である．本稿では，電気化学システムおよび導電性微生物付着担体を適用してセルロースからのメタン発酵を効率化したメカニズムについて概説する．

1. 1) D. Wu, L. Li, X. Zhao, Y. Peng, P. Yang & X. Peng: Renew. Sustain. Energy Rev., 103, 1 (2019).
2. 2) J. Meegoda, B. Li, K. Patel & L. Wang: Int. J. Environ. Res. Public Health, 15, 2224 (2018).
3. 3) M. D. Collins, P. A. Lawson, A. Willems, J. J. Cordoba, J. Fernandz-Garayzabal, P. Garcia, J. Cai, H. Hippe & J. A. E. Farrow: Int. J. Syst. Bacteriol., 44, 812 (1994).
4. 4) A. J. M. Stams: Antonie van Leeuwenhoek, 66, 271 (1994).
5. 5) D. Sasaki, M. Morita, K. Sasaki, A. Watanabe & N. Ohmura: J. Biosci. Bioeng., 114, 435 (2012).
6. 6) J. C. Thrash & J. D. Coates: Environ. Sci. Technol., 42, 3921 (2008).
7. 7) K. Sasaki, D. Sasaki, K. Kamiya, S. Nakanishi, A. Kondo & S. Kato: Curr. Opin. Biotechnol., 50, 182 (2018).
8. 8) D. Sasaki, M. Morita, K. Sasaki, A. Watanabe & N. Ohmura: Biosci. Biotechnol. Biochem., 77, 1096 (2013).
9. 9) D. Sasaki, K. Sasaki, M. Morita, S. Hirano, N. Matsumoto & N. Ohmura: J. Biosci. Bioeng., 114, 59 (2012).
10. 10) K. Sasaki, D. Sasaki, Y. Tsuge, M. Morita & A. Kondo: Biotechnol. Biofuels, 14, 7 (2021).
11. 11) Z. Zhao, Y. Zhang, Y. Li, Y. Dang, T. Zhu & X. Quan: Chem. Eng. J., 313, 10 (2017).

Tweet

セミナー室

食事由来ポリフェノールの機能性研究の展望と社会実装化  /  寺尾 純二, 越阪部 奈緒美

Page. 254 - 261 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

本シリーズでは，ポリフェノールの食事摂取基準策定を目指したデータベースの拡大の必要性および実現への課題について分野ごとに紹介する．第一回目となる本章では，これまでのポリフェノール研究の概要と今後の展望を述べる．

1. 1) A. Scalbert, I. T. Johnson & M. Saltmarsh: Am. J. Clin. Nutr., 81, 215 (2015).
2. 2) D. Del Rio, A. Rodriguez-Mateos, J. P. E. Spencer, M. Tognolini, G. Borges & A. Crozier: Antioxid. Redox Signal., 18, 1818 (2013).
3. 3) Pub Med https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov 2020年12月31日
4. 4) A. E. Cullen, A. Centner, R. Deitado, J. Fernandez & G. Salazar: Nutrients, 12, 2069 (2020).
5. 5) A. Bentsath, S. T. Rusznyak & A. Szent-Gyorgyi: Nature, 138, 798 (1936).
6. 6) M. G. Hertog, E. J. Feskens, P. C. Hollman, M. B. Katan & D. Kromhout: Lancet, 342, 1007 (1993).
7. 7) G. Williamson & C. Manach: Am. J. Clin. Nutr., 81 (Suppl.), 243S (2005).
8. 8) P. C. Hollman, A. Cassidy, B. Comte, M. Heinonen, M. Richelle, E. Richling, M. Serafini, A. Scalbert, H. Sies & S. Vidry: J. Nutr., 141, 989s (2011).
9. 9) H. Tachibana, K. Koga, Y. Fujimura & K. Yamada: Nat. Struct. Mol. Biol., 11, 380 (2004).
10. 10) A. Murakami & K. Ohnishi: Food Funct., 34, 462 (2012).
11. 11) H. Sies & D. P. Jones: “Oxidative stress. In: Encyclopedia of stress” (Fink G ed.), pp. 45-48, 248 Elsevier, San Diego (2007)
12. 12) 寺尾純二：日本栄養食糧学会誌，68, 3 (2015).
13. 13) J. Terao: Biochem. Pharmacol., 139, 15 (2017).
14. 14) Y. Kawai, T. Nishikawa, T. Shiba, S. Saito, K. Murota, N. Shibata, M. Kobayashi, M. Kanayama, K. Uchida & J. Terao: J. Biol. Chem., 283, 9424 (2008).
15. 15) J. Terao, K. Murota & Y. Kawai: Food Funct., 2, 11 (2011).
16. 16) M. Proano, M. Camilleri, S. F. Phillips, M. L. Brown & G. M. Thomforde: Am. J. Physiol., 258, G856 (1990).
17. 17) N. Osakabe & J. Terao: Nutr. Rev., 76, 174 (2018).
18. 18) K. Kawabata, Y. Yoshioka & J. Terao: Molecules, 24, 244 (2019).
19. 19) S. Nishijima, W. Suda, K. Oshima, S. W. Kim, Y. Hirose, H. Morita & M. Hattori: DNA Res., 23, 125 (2016).
20. 20) T. Odamaki, K. Kato, H. Sugahara, N. Hashikura, S. Takahashi, J. Z. Xiao, F. Abe & R. Osawa: BMC Microbiol., 16, 90 (2016).
21. 21) R. E. Ley, J. Turnbaugh, S. Klein & J. I. Gordon: Nature, 444, 1022 (2006).
22. 22) D. E. Roopchand, R. N. Carmody, P. Kuhn, K. Moskal, P. Rojas-Silva, P. J. Turnbaugh & I. Raskin: Diabetes, 64, 2847 (2015).
23. 23) T. A. F. Correa, M. M. Rogero, N. M. Aymoto-Hassimotto & F. M. Lajolo: Front. Nutr., 6, 188 (2019).
24. 24) L. Valdes, A. Cuervo, N. Salazar, P. Ruas-Madiedo, M. Gueimonde & S. Gonzalez: Food Funct., 6, 2424 (2015).
25. 25) E. Tarragon & J. J. Moreno: Biochem. Pharmacol., 178, 114086 (2020).
26. 26) S. Soares, E. Brandao, C. Guerreiro, S. Soares, N. Mateus & V. Freitas: Molecules, 25, 2590 (2020).
27. 27) Y. Fujii, K. Suzuki, Y. Hasegawa, F. Nanba, T. Toda, T. Adachi, S. Taira & N. Osakabe: Neurosci. Lett., 682, 106 (2018).
28. 28) L. Bouarab-Chibane, V. Forquet, P. Lanteri, Y. Clement, L. Leonard-Akkari, N. Oulahal, P. Degraeve & C. Bordes: Front. Microbiol., 10, 829 (2019).
29. 29) N. Aruga, M. Toriigahara, M. Shibata, T. Ishii, T. Nakayama & N. Osakabe: J. Funct. Foods, 10, 355 (2014).
30. 30) R. Koizumi, T. Fushimi, Y. Sato, Y. Fujii, H. Sato & N. Osakabe: Free Radic. Res., 22, 1 (2020).
31. 31) S. Soares, E. Brandao, C. Guerreiro, S. Soares, N. Mateus & V. de Freitas: Molecules, 25, 2590 (2020).

Tweet

付録

和文誌編集委員  / 

Page. 0 - 0 (published date : 2021年5月1日)

概要原稿

リファレンス

 

 

Tweet