全文PDF :
英文要旨および目次PDF :

巻頭言

生きているということは  /  木曽 真

Page. 645 - 645 (published date : 2018年9月20日)

冒頭文

リファレンス

歳をとると，楽しかった昔のことを思い出す．子供の頃，身近に接する多様な生き物に興味をもち，毎日のように付近の野山を歩き回った．

 

今日の話題

microRNAは二本鎖前駆体の構造を柔軟に変化させることにより遺伝子サイレンシングの機能を制御する  /  井木 太一郎

Page. 646 - 648 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

miR168の前駆体は二本鎖内部の塩基対構造を柔軟に変化させることによってDicerによる切断を制御する．切り出される鎖長と構造の異なる二本鎖miR168は選択的にARGONAUTEに振り分けられ，miR168のサイレンシング活性は多様化される．

1. 1) S. Mi, T. Cai, Y. Hu, Y. Chen, E. Hodges, F. Ni, L. Wu, S. Li, H. Zhou, C. Long et al.: Cell, 133, 116 (2008).
2. 2) T. Iki, M. Yoshikawa, M. Nishikiori, M. C. Jaudal, E. Matsumoto-Yokoyama, I. Mitsuhara, T. Meshi & M. Ishikawa: Mol. Cell, 39, 282 (2010).
3. 3) A. L. Eamens, N. A. Smith, S. J. Curtin, M. Wang & P. M. Waterhouse: RNA, 15, 2219 (2009).
4. 4) H. Zhu, F. Hu, R. Wang, X. Zhou, S. Sze, L. W. Liou, A. Barefoot, M. Dickman & X. Zhang: Cell, 145, 242 (2011).
5. 5) Y. Endo, H. Iwakawa & Y. Tomari: EMBO Rep., 14, 652 (2013).
6. 6) X. Zhang, D. Niu, A. Carbonell, A. Wang, A. Lee, V. Tun, Z. Wang, J. C. Carrington, C. A. Chang & H. Jin: Nat. Commun., 19, 5468 (2014).
7. 7) T. Iki: J. Plant Res., 130, 7 (2017).
8. 8) T. Iki, A. Clery, N. G. Bologna, A. Sarazin, C. A. Brosnan, N. Pumplin, F. H. T. Allain & O. Voinnet: Mol. Plant, 11, 1008 (2018).
9. 9) H. Vaucheret, A. C. Mallony & D. P. Bartel: Mol. Cell, 22, 129 (2006).
10. 10) E. Varallyay, A. Valoczi, A. Agyi, J. Burgyan & Z. Havelda: EMBO J., 29, 3507 (2010).

網羅的shRNAスクリーニングを用いた，化合物による細胞増殖抑制メカニズムの解明  /  松本 健, 高瀬 翔平, 吉田 稔

Page. 649 - 650 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

生理活性物質の作用機序を明らかにする方法の一つに，shRNAライブラリーによる動物培養細胞での遺伝学的スクリーニングがある．われわれはこの方法を効率化して，生理活性物質による細胞増殖抑制に関係する遺伝子の同定を行っている．

1. 1) K. Jastrzebski, B. Evers & R. L. Beijersbergen: Methods Mol. Biol., 1470, 49 (2016).
2. 2) H. Kobayashi, H. Nishimura, K. Matsumoto & M. Yoshida: Biochem. Biophys. Res. Commun., 467, 121 (2015).
3. 3) S. Takase, R. Kurokawa, D. Arai, K. Kanemoto Kanto, T. Okino, Y. Nakao, T. Kushiro, M. Yoshida & K. Matsumoto: Sci. Rep., 7, 2002 (2017).
4. 4) N. Yeddula, Y. Xia, E. Ke, J. Beumer & I. M. Verma: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 112, E6476 (2015).
5. 5) M. Jost & J. S. Weissman: ACS Chem. Biol., 13, 366 (2018).

解説

葉緑体核様体の進化と構造のダイナミクス  /  小林 優介, 三角 修己, 西村 芳樹

Page. 651 - 658 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

藻類や植物の葉緑体は光合成によって地球上のほぼすべての生命活動を支えている．葉緑体には，シアノバクテリア様の祖先から引き継がれた独自の葉緑体DNAがあり，これらは光合成装置の構築や植物の生存上必須な要素である．葉緑体DNAは裸でストロマを浮遊するのではなく，多様なタンパク質によって折り畳まれて“核様体”を構築する．葉緑体核様体は，いわば葉緑体にとっての「染色体」であり，細胞核の場合と同様に，葉緑体DNAの複製・分配の基盤である．この葉緑体核様体構造がもつ進化学的，形態学的なダイナミズムについて俯瞰する．

1. 1) J. M. Archibald: Curr. Biol., 25, R911 (2015).
2. 2) T. Kuroiwa: Int. Rev. Cytol., 128, 1 (1991).
3. 3) A. Sakai, H. Takano & T. Kuroiwa: Int. Rev. Cytol., 238, 59 (2004).
4. 4) W. Majeran, G. Friso, Y. Asakura, X. Qu, M. Huang, L. Ponnala, K. P. Watkins, A. Barkan & K. J. van Wijk: Plant Physiol., 158, 156 (2012).
5. 5) J. Pfalz, K. Liere, A. Kandlbinder, K. J. Dietz & R. Oelmuller: Plant Cell, 18, 176 (2006).
6. 6) M. Powikrowska, S. Oetke, P. E. Jensen & K. Krupinska: Front. Plant Sci., 5, 424 (2014).
7. 7) J. Pfalz & T. Pfannschmidt: Trends Plant Sci., 18, 186 (2013).
8. 8) Y. Kobayashi, M. Takusagawa, N. Harada, Y. Fukao, S. Yamaoka, T. Kohchi, K. Hori, H. Ohta, T. Shikanai & Y. Nishimura: Genome Biol. Evol., 8, 1 (2016).
9. 9) T. Kobayashi, M. Takahara, S. Y. Miyagishima, H. Kuroiwa, N. Sasaki, N. Ohta, M. Matsuzaki & T. Kuroiwa: Plant Cell, 14, 1579 (2002).
10. 10) S. B. Reiff, S. Vaishnava & B. Striepen: Eukaryot. Cell, 11, 905 (2012).
11. 11) D. Karcher, D. Koster, A. Schadach, A. Klevesath & R. Bock: Mol. Plant, 2, 1223 (2009).
12. 12) N. Sato: Trends Plant Sci., 6, 151 (2001).
13. 13) N. Sato, M. Nakayama & T. Hase: FEBS Lett., 487, 347 (2001).
14. 14) C. L. Chi-Ham, M. A. Keaton, G. C. Cannon & S. Heinhorst: Plant Mol. Biol., 49, 621 (2002).
15. 15) K. Sekine, M. Fujiwara, M. Nakayama, T. Takao, T. Hase & N. Sato: FEBS J., 274, 2054 (2007).
16. 16) Y. Kobayashi, T. Otani, K. Ishibashi, T. Shikanai & Y. Nishimura: Genome Biol. Evol., 8, 1459 (2016).
17. 17) J. Melonek, A. Matros, M. Trosch, H. P. Mock & K. Krupinska: Plant Cell, 24, 3060 (2012).
18. 18) W. Martin & K. Kowallik: Eur. J. Phycol., 34, 287 (1999).doi: 10.1080/09670269910001736342
19. 19) A. C. Christensen, A. Lyznik, S. Mohammed, C. G. Elowsky, A. Elo, R. Yule & S. A. Mackenzie: Plant Cell, 17, 2805 (2005).
20. 20) T. Moriyama, K. Terasawa, M. Fujiwara & N. Sato: FEBS J., 275, 2899 (2008).
21. 21) Y. Kabeya & S. Y. Miyagishima: Plant Physiol., 161, 2102 (2013).
22. 22) A. J. Bendich: Plant Cell, 16, 1661 (2004).
23. 23) T. Ehara, Y. Ogasawara, T. Osafune & E. Hase: J. Phycol., 26, 317 (1990).
24. 24) K. Terasawa & N. Sato: Plant Cell Physiol., 46, 649 (2005).
25. 25) Y. Kobayashi, O. Misumi, M. Odahara, K. Ishibashi, M. Hirono, K. Hidaka, M. Endo, H. Sugiyama, H. Iwasaki, T. Kuroiwa et al.: Science, 356, 631 (2017).
26. 26) R. Holliday: Genet. Res., 5, 13 (1964).
27. 27) Y. Liu & S. C. West: Nat. Rev. Mol. Cell Biol., 5, 937 (2004).
28. 28) J. Doniger, R. C. Warner & I. Tessma: Nat. New Biol., 242, 9 (1973).
29. 29) S. C. West: Biochem. Soc. Trans., 37, 519 (2009).
30. 30) L. Wu & I. D. Hickson: Nature, 426, 870 (2003).
31. 31) K. Mizuuchi, B. Kemper, J. Hays & R. A. Weisberg: Cell, 29, 357 (1982).
32. 32) K. Komori, S. Sakae, H. Shinagawa, K. Morikawa & Y. Ishino: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 96, 8873 (1999).
33. 33) O. Misumi, L. Suzuki, Y. Nishimura, A. Sakai, S. Kawano, H. Kuroiwa & T. Kuroiwa: Protoplasma, 209, 273 (1999).
34. 34) H. J. Dunderdale, F. E. Benson, C. A. Parsons, G. J. Sharples, R. G. Lloyd & S. C. West: Nature, 354, 506 (1991).
35. 35) Y. Murayama, Y. Kurokawa, K. Mayanagi & H. Iwasaki: Nature, 451, 1018 (2008).
36. 36) E. Nakazato, H. Fukuzawa, S. Tabata, H. Takahashi & K. Tanaka: Biosci. Biotechnol. Biochem., 67, 2608 (2003).
37. 37) M. Odahara, Y. Kobayashi, T. Shikanai & Y. Nishimura: Plant Physiol., (2016). doi: 10.1104/pp.16.01533
38. 38) Z. Lin, H. Kong, M. Nei & H. Ma: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 103, 10328 (2006).
39. 39) M. Ariyoshi, D. G. Vassylyev, H. Iwasaki, H. Nakamura, H. Shinagawa & K. Morikawa: Cell, 78, 1063 (1994).
40. 40) S. Ceschini, A. Keeley, M. S. McAlister, M. Oram, J. Phelan, L. H. Pearl, I. R. Tsaneva & T. E. Barrett: EMBO J., 20, 6601 (2001).
41. 41) M. Jinek, F. Jiang, D. W. Taylor, S. H. Sternberg, E. Kaya, E. Ma, C. Anders, M. Hauer, K. Zhou, S. Lin et al.: Science, 343, 1247997 (2014).
42. 42) B. E. Rubin, K. M. Wetmore, M. N. Price, S. Diamond, R. K. Shultzaberger, L. C. Lowe, G. Curtin, A. P. Arkin, A. Deutschbauer & S. S. Golden: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 112, E6634 (2015).
43. 43) E. C. Nowack, M. Melkonian & G. Glockner: Curr. Biol., 18, 410 (2008).
44. 44) F. Paques & J. E. Haber: Microbiol. Mol. Biol. Rev., 63, 349 (1999).
45. 45) L. S. Symington: Microbiol. Mol. Biol. Rev., 66, 630 (2002).

ビールの香り：その'構造'を解き明かす  /  岸本 徹

Page. 659 - 664 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

“香り”は食品や飲料のおいしさを決定づける大きな要素である．そのためビールの香りに関する多くの研究が進められ，さまざまな特徴に寄与する香気成分が明らかにされてきた．これまでビールの香りの研究においては，その特徴への「寄与度が高い」香気成分に着目されてきた．一方で，ビール中で大多数を占める寄与度が小さい香気成分群の役割については，ほとんど考察されてこなかった．本解説では，ビール香味への香気成分の寄与について，これまでの報告から紹介するとともに，一方で，寄与度が小さい大多数の香気成分群の寄与について，筆者らが得た知見をもとに紹介する．

1. 1) L. Nykanen & H. Suomalainen: “Aroma of Beer, Wine and Distilled Alcoholic Beverages,” Springer Science & Business Media, 1983.
2. 2) B. Nijssen & K. I. Visher: “VCF online, Volatile Compounds in Food 16.4”, Triskelion B.V. a TNO initiative, Zeist, The Netherlands, http://www.vcf-online.nl/VcfHome.cfm (2016).
3. 3) P. Schieberle: “ New Developments in Methods for Analysis of Volatile Flavor Compounds and Their Precursors, in Characterization of Food: Emerging Methods,” ed. by A. G. Gaonkar, Elsevier Science B.V., 1995, p. 403.
4. 4) W. Grosch: Chem. Senses, 26, 533 (2001).
5. 5) 時友裕紀子：化学と生物，55, 743（2017）．
6. 6) A. R. Mayol & T. E. Acree: ACS Symp. Ser., 782, 1 (2001).
7. 7) I. Blank: Food Sci. Technol, 115, 297 (2002).
8. 8) M. C. Meilgaard: Tech. Q. Master Brew. Assoc. Am., 12, 151 (1975).
9. 9) H. T. Fritsch & P. Schieberle: J. Agric. Food Chem., 53, 7544 (2005).
10. 10) T. Kishimoto, A. Wanikawa, K. Kono & K. Shibata: J. Agric. Food Chem., 54, 8855 (2006).
11. 11) T. Kishimoto, M. Kobayashi, N. Yako, A. Iida & A. Wanikawa: J. Agric. Food Chem., 56, 1051 (2008).
12. 12) T. Kishimoto, M. Morimoto, M. Kobayashi, N. Yako & A. Wanikawa: J. Am. Soc. Brew. Chem., 66, 192 (2008).
13. 13) T. Kishimoto, K. Kono & K. Aoki: Proceedings of the 31st European Brewery Convention Congress, Venice, Italy, (2007).
14. 14) T. Kishimoto, A. Wanikawa, N. Kagami & K. Kawatsura: J. Agric. Food Chem., 53, 4701 (2005).
15. 15) N. Rettberg, M. Biendl & L. A. Garbe: J. Am. Soc. Brew. Chem., 76, 1 (2018).
16. 16) T. Kishimoto, S. Noba, N. Yako, M. Kobayashi & T. Watanabe: J. Biosci. Bioeng., 126, 330 (2018).
17. 17) W. Engel, W. Bahr & P. Schieberle: Eur. Food Res. Technol., 209, 237 (1999).

食品加工中におけるポリフェノールの化学変化  /  廣瀬 紗弓, 柳瀬 笑子

Page. 665 - 670 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

ポリフェノール類とは，その名のとおり「たくさんの（Poly）」「フェノール基（Phenol）」をもつ化合物であり，芳香族環に2つ以上のフェノール基を有する化合物の総称である．ポリフェノール類は多くの植物に二次代謝成分として含まれており，自然界には8,000種類を超える化合物が存在すると言われている．また近年ではその生理的機能が注目されており，食品に含まれるポリフェノールの研究が進んでいる．本稿では，食品中のポリフェノールとして主に茶に含まれるカテキン類を挙げ，紅茶やウーロン茶への加工における化学的変化について解説する．

1. 1) 村松敬一郎：“茶の科学”，朝倉書店，1991, p. 120.
2. 2) E. Haslam: Phytochemistry, 64, 61 (2003).
3. 3) F. Hashimoto, G. Nonaka & I. Nishioka: Chem. Pharm. Bull. (Tokyo), 36, 1676 (1988).
4. 4) Y. Matsuo, F. Tadakuma, T. Shii, Y. Saito & T. Tanaka: Tetrahedron, 71, 2540 (2015).
5. 5) Y. Takino, H. Imagawa, H. Horikawa & A. Tanaka: Agric. Biol. Chem., 28, 64 (1964).
6. 6) T. Shii, M. Miyamoto, Y. Matsuo, T. Tanaka & I. Kouno: Chem. Pharm. Bull. (Tokyo), 59, 1183 (2011).
7. 7) M. L. Wolfrom & H. B. Wood: J. Am. Chem. Soc., 73, 2933 (1951).
8. 8) M. L. Wolfrom & K. Anno: J. Am. Chem. Soc., 74, 5583 (1952).
9. 9) K. Tanaka, K. D. Kester, N. Berova & K. Nakanishi: Tetrahedron Lett., 46, 531 (2005).
10. 10) S. Hirose, K. Tomatsu & E. Yanase: Tetrahedron Lett., 54, 7040 (2013).
11. 11) S. Hirose, K. Ogawa & E. Yanase: Tetrahedron Lett., 57, 2067 (2016).
12. 12) K. Uchida, K. Ogawa & E. Yanase: Molecules, 21, 273 (2016).

代謝レギュロンはいかに確立したのか？  /  庄司 翼

Page. 671 - 677 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

植物は，比較的単純な化合物から，複雑な化学構造を有する多種多様な二次代謝産物を生合成・蓄積する能力をもっている．二次代謝系は，環境条件や発生段階などに依存してダイナミックに制御されている．特定の生合成系を構成する遺伝子バッテリー（battery）は，しばしば共通した転写レベルでの制御を受け，レギュロン（regulon）を構成している．生合成酵素やトランスポーターなどの二次代謝系遺伝子の同定に，共発現解析などが盛んに活用されている．DNA結合性タンパク質である転写因子は，標的遺伝子のプロモーター領域に存在する比較的短いシス制御配列（cis-regulatory element）を特異的に認識し，基本転写因子やクロマチン構造などへの作用を通じて，RNAポリメラーゼIIによる転写開始の頻度に，正または負に影響を及ぼす．本稿では，いくつかの防御性二次代謝系に共通して機能する転写因子とそれらが統括する代謝レギュロンについて解説し，進化的に保存された転写因子がレギュロンの確立・進化に主導的な役割を果たしている可能性について論考する．

1. 1) T. Shoji: “Plant Specialized Metabolism: Genomics, Biochemistry, and Biological Function,” ed. by G. Arimura & M. Maffei, CRC Press, 2016, p. 85
2. 2) E. Eich: “Solanaceae and Convolvuaceae: Secondary Metabolites,” Springer, 2007.
3. 3) T. Shoji, M. Kajikawa & T. Hashimoto: Plant Cell, 22, 3390 (2010).
4. 4) P. D. Cardenas, P. D. Sonawane, J. Pollier, R. Vanden Bossche, V. Dewangan, E. Welthom, L. Tal, S. Meir, I. Rogachev, S. Malitsky et al.: Nat. Commun., 7, 10654 (2016).
5. 5) C. Thagun, S. Imanishi, T. Kudo, R. Nakabayashi, K. Ohyama, T. Mori, K. Kawamoto, Y. Nakamura, M. Katayama, S. Nonaka et al.: Plant Cell Physiol., 57, 961 (2016).
6. 6) M. Nakayasu, N. Shioya, M. Shikata, C. Thagun, A. Abdelkareem, Y. Okabe, T. Ariizumi, G. Arimura, M. Mizutani, H. Ezura et al.: Plant J., 94, 975 (2018).
7. 7) L. van der Fits & J. Memelink: Science, 289, 295 (2000).
8. 8) M. Kajikawa, N. Sierro, H. Kawaguchi, N. Bakaher, N. V. Ivanov, T. Hashimoto & T. Shoji: Plant Physiol., 174, 999 (2017).
9. 9) T. Shoji & T. Hashimoto: Phytochemistry, 113, 41 (2015).
10. 10) T. Shoji & T. Hashimoto: Plant J., 67, 949 (2011).
11. 11) P. D. Sonawane, J. Pollier, S. Panda, J. Szymanski, H. Massalha, M. Yona, T. Unger, S. Malitsky, P. Arendt, L. Pauwels et al.: Nat. Plants, 3, 16205 (2016).
12. 12) N. Hibi, S. Higashiguchi, T. Hashimoto & Y. Yamada: Plant Cell, 6, 723 (1994).
13. 13) M. Naconsie, K. Kato, T. Shoji & T. Hashimoto: Plant Cell Physiol., 55, 436 (2013).
14. 14) S. Sawai, K. Ohyama, S. Yasumoto, H. Seki, T. Sakuma, T. Yamamoto, Y. Takebayashi, M. Kojima, H. Sakakibara, T. Aoki et al.: Plant Cell, 26, 3763 (2014).
15. 15) M. Kajikawa, N. Sierro, T. Hashimoto & T. Shoji: Plant Signal. Behav., 12, e1338225 (2017).
16. 16) S. J. Sinclair, K. J. Murphy, C. D. Birch & J. D. Hamill: Plant Mol. Biol., 44, 603 (2000).
17. 17) G. A. Wray: Nat. Rev. Genet., 8, 206 (2014).
18. 18) G. Swinnen, A. Goossens & L. Pauwels: Trends Plant Sci., 21, 506 (2016).
19. 19) S. J. Maerkl & S. R. Quake: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 106, 18650 (2009).
20. 20) T. Shoji, M. Mishima & T. Hashimoto: Plant Physiol., 162, 977 (2013).
21. 21) K. R. Takahashi, T. Matsuo & T. Takano-Shimizu-Kouno: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 108, 15276 (2011).
22. 22) T. Shoji, K. Nakajima & T. Hashimoto: Plant Cell Physiol., 41, 1072 (2000).
23. 23) J. K. Weng, R. N. Philippe & J. P. Noel: Science, 336, 1667 (2012).
24. 24) E. V. Koonin: BMC Biol., 14, 114 (2014).
25. 25) G. D. Moghe & R. L. Last: Plant Physiol., 169, 1512 (2015).
26. 26) T. Dobzhansky: Am. Biol. Teach., 35, 125 (1973).
27. 27) Y. Nakamura, F. M. Afendi, A. K. Parvin, N. Ono, K. Tanaka, A. Hirai Morita, T. Sato, T. Sugiura, M. Altaf-Amin & S. Kanaya: Plant Cell Physiol., 55, e7 (2014).

生体膜を標的にする天然有機化合物  /  西村 慎一, 掛谷 秀昭, 松森 信明

Page. 678 - 685 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

細胞は細胞膜により外界と隔てられ，細胞内はオルガネラ膜により仕切られている．生体膜ではさまざまな反応が制御され，疾患関連イベントも多く起こる．そのような生体膜の構造・機能をイメージするモデルに流動モザイクモデルや脂質ラフトモデルがある．しかし生体膜の重量にして約50％を占めるとされる膜脂質は，遺伝子に直接コードされていないため解析手段に乏しく，機能の理解が進んでいない．一方で，膜脂質は感染症治療薬の標的となっており，機能解明が求められている生体分子の一つである．ところが，いずれの観点においても，分子レベル，原子レベルでの機能理解は十分ではない．本稿では抗真菌剤であるアムフォテリシンB（AmB）をはじめとして，膜脂質を標的とするいくつかの天然有機化合物（天然物）について，その化学構造と作用機序について概説する．そして，そこから見えてくる今後の研究展開についても議論する．

1. 1) S. Hartsel & J. Bolard: Trends Pharmacol. Sci., 17, 445 (1996).
2. 2) B. de Kruijff & R. A. Demel: Biochim. Biophys. Acta, 339, 57 (1974).
3. 3) T. M. Anderson, M. C. Clay, A. G. Cioffi, K. A. Diaz, G. S. Hisao, M. D. Tuttle, A. J. Nieuwkoop, G. Comellas, N. Maryum, S. Wang et al.: Nat. Chem. Biol., 10, 400 (2014).
4. 4) K. C. Gray, D. S. Palacios, I. Dailey, M. M. Endo, B. E. Uno, B. C. Wilcock & M. D. Burke: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 109, 2234 (2012).
5. 5) B. V. Cotero, S. Rebolledo-Antunez & I. Ortega-Blake Biochim. Biophys.: Acta-Biomembranes, 1375, 43 (1998).
6. 6) N. Matsumori, K. Tahara, H. Yamamoto, A. Morooka, M. Doi, T. Oishi & M. Murata: J. Am. Chem. Soc., 131, 11855 (2009).
7. 7) T. Gullion & J. Schaefer: Adv. Magn. Reson., 13, 57 (1989).
8. 8) Y. Umegawa, Y. Nakagawa, K. Tahara, H. Tsuchikawa, N. Matsumori, T. Oishi & M. Murata: Biochemistry, 51, 83 (2012).
9. 9) Y. Nakagawa, Y. Umegawa, N. Matsushita, T. Yamamoto, H. Tsuchikawa, S. Hanashima, T. Oishi, N. Matsumori & M. Murata: Biochemistry, 55, 3392 (2016).
10. 10) Y. Nakagawa, Y. Umegawa, K. Nonomura, N. Matsushita, T. Takano, H. Tsuchikawa, S. Hanashima, T. Oishi, N. Matsumori & M. Murata: Biochemistry, 54, 303 (2015).
11. 11) S. Nishimura, Y. Arita, M. Honda, K. Iwamoto, A. Matsuyama, A. Shirai, H. Kawasaki, H. Kakeya, T. Kobayashi, S. Matsunaga et al.: Nat. Chem. Biol., 6, 519 (2010).
12. 12) S. Nishimura, K. Ishii, K. Iwamoto, Y. Arita, S. Matsunaga, Y. Ohno-Iwashita, S. B. Sato, H. Kakeya, T. Kobayashi & M. Yoshida: PLOS One, 8, e83716 (2013).
13. 13) R. A. Espiritu, N. Matsumori, M. Murata, S. Nishimura, H. Kakeya, S. Matsunaga & M. Yoshida: Biochemistry, 52, 2410 (2013).
14. 14) S. Matsunaga, N. Fusetani, K. Hashimoto & M. Walchli: J. Am. Chem. Soc., 111, 2582 (1989).
15. 15) 西村慎一，掛谷秀昭，吉田　稔：化学と生物，49, 295 (2011).
16. 16) Y. Arita, S. Nishimura, R. Ishitsuka, T. Kishimoto, J. Ikenouchi, K. Ishii, M. Umeda, S. Matsunaga, T. Kobayashi & M. Yoshida: Chem. Biol., 22, 604 (2015).
17. 17) A. P. Liu & D. A. Fletcher: Biophys. J., 91, 4064 (2006).
18. 18) T. Iwaki, H. Iefuji, Y. Hiraga, A. Hosomi, T. Morita, Y. Giga-Hama & K. Takegawa: Microbiology, 154, 830 (2008).
19. 19) R. Raju, A. M. Piggott, M. M. Conte & R. J. Capon: Org. Biomol. Chem., 8, 4682 (2010).
20. 20) K. Kojiri, S. Nakajima, H. Suzuki, H. Kondo & H. Suda: J. Antibiot. (Tokyo), 45, 868 (1992).
21. 21) R. Sugiyama, S. Nishimura, N. Matsumori, Y. Tsunematsu, A. Hattori & H. Kakeya: J. Am. Chem. Soc., 136, 5209 (2014).
22. 22) N. Kanoh, S. Itoh, K. Fujita, K. Sakanishi, R. Sugiyama, Y. Terajima, Y. Iwabuchi, S. Nishimura & H. Kakeya: Chem. Eur. J., 22, 8586 (2016).
23. 23) K. Fujita, R. Sugiyama, S. Nishimura, N. Ishikawa, M. A. Arai, M. Ishibashi & H. Kakeya: J. Nat. Prod., 79, 1877 (2016).
24. 24) A. Feoktistova, P. Magnelli, C. Abeijon, P. Perez, R. L. Lester, R. C. Dickson & K. L. Gould: Genetics, 158, 1397 (2001).

セミナー室

ペプチド化学を基盤とするプロテアーゼ阻害剤の設計  /  赤路 健一

Page. 686 - 691 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

タンパク質加水分解酵素（プロテアーゼ）の作用機序に基づくプロテアーゼ阻害剤の設計概念について概説する．あわせて，アルツハイマー病と重症呼吸器症候群を対象とするプロテアーゼ阻害剤設計に関する最近の知見について述べる．

1. 1) Ed.: by C. G. Wermuth; The Practice of Medicinal Chemistry, Third edition, ELSEVIER, 2008, Chapters 3 and 4.
2. 2) J. Basu, R. Chattopadhyay, M. Kundu & P. Charkrabarti: J. Bacteriol., 174, 4829 (1992).
3. 3) C. Contreras-Martel, M. Job, A. M. Di Guilmi, T. Vernet, O. Dideberg & A. Dessen: J. Mol. Biol., 355, 684 (2006).
4. 4) S. Sainsbury, L. Bird, V. Rao, S. M. Shepherd, D. I. Stuart, W. N. Hunter, R. J. Owens & J. Ren: J. Mol. Biol., 405, 173 (2011).
5. 5) C. Mathieu & E. Degrande: Vasc. Health Risk Manag., 4, 1349 (2008).
6. 6) S. W. Kaldor, V. J. Kalish, J. F. Davies II, B. V. Shetty, J. E. Fritz, K. Appelt, J. A. Burgess, K. M. Campanale, N. Y. Chirgadze, K. Clawson et al.: J. Med. Chem., 40, 3979 (1997).
7. 7) Y. Hattori, K. Kobayashi, A. Deguchi, Y. Nohara, T. Akiyama, K. Teruya, A. Sanjoh, A. Nakagawa, E. Yamashita & K. Akaji: Bioorg. Med. Chem., 23, 5626 (2015).
8. 8) K. Akaji, H. Konno, H. Mitsui, K. Teruya, Y. Shimamoto, Y. Hattori, T. Ozaki, M. Kusunoki & A. Sanjoh: J. Med. Chem., 54, 7962 (2011).
9. 9) Y. Shimamoto, Y. Hattori, K. Kobayashi, K. Teruya, A. Sanjoh, A. Nakagawa, E. Yamashita & K. Akaji: Bioorg. Med. Chem., 23, 876 (2015).

バイオサイエンススコープ

「腸内デザイン」が切り拓く病気ゼロ社会  /  村上 慎之介, 福田 真嗣

Page. 692 - 696 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

腸内環境の適切なコントロールは健康維持や疾患予防に重要である．個人ごとに異なる腸内環境を適切に分類し，層別化ヘルスケアを通じた「病気ゼロ社会」の実現を目指すわれわれの取り組みや，その未来像について紹介する．

1. 1) S. Yoshimoto, T. M. Loo, K. Atarashi, H. Kanda, S. Sato, S. Oyadomari, Y. Iwakura, K. Oshima, H. Morita, M. Hattori et al.: Nature, 499, 97 (2013).
2. 2) T. M. Loo, F. Kamachi, Y. Watanabe, S. Yoshimoto, H. Kanda, Y. Arai, Y. Nakajima-Takagi, A. Iwama, T. Koga, Y. Sugimoto et al.: Cancer Discov., 7, 522 (2017).
3. 3) W. H. Tang, Z. Wang, B. S. Levison, R. A. Koeth, E. B. Britt, X. Fu, Y. Wu & S. L. Hazen: N. Engl. J. Med., 368, 1575 (2013).
4. 4) J. M. Norman, S. A. Handley, M. T. Baldridge, L. Droit, C. Y. Liu, B. C. Keller, A. Kambal, C. L. Monaco, G. Zhao, P. Fleshner et al.: Cell, 160, 447 (2015).
5. 5) S. Fukuda, H. Toh, K. Hase, K. Oshima, Y. Nakanishi, K. Yoshimura, T. Tobe, J. M. Clarke, D. L. Topping, T. Suzuki et al.: Nature, 469, 543 (2011).
6. 6) Y. Furusawa, Y. Obata, S. Fukuda, T. A. Endo, G. Nakato, D. Takahashi, Y. Nakanishi, C. Uetake, K. Kato, T. Kato et al.: Nature, 504, 446 (2013).
7. 7) Y. G. Kim, K. Sakamoto, S. U. Seo, J. M. Pickard, M. G. Gillilland 3rd, N. A. Pudlo, M. Hoostal, X. Li, T. D. Wang, T. Feehley et al.: Science, 356, 315 (2017).
8. 8) K. Forslund, F. Hildebrand, T. Nielsen, G. Falony, E. Le Chatelier, S. Sunagawa, E. Prifti, S. Vieira-Silva, V. Gudmundsdottir, H. K. Pedersen et al.: Nature, 528, 262 (2015).
9. 9) E. Le Chatelier, T. Nielsen, J. Qin, E. Prifti, F. Hildebrand, G. Falony, M. Almeida, M. Arumugam, J. M. Batto, S. Kennedy et al.: Nature, 500, 541 (2013).
10. 10) J. Qin, Y. Li, Z. Cai, S. Li, J. Zhu, F. Zhang, S. Liang, W. Zhang, Y. Guan, D. Shen et al.: Nature, 490, 55 (2012).
11. 11) E. S. Chambers, A. Viardot, A. Psichas, D. J. Morrison, K. G. Murphy, S. E. Zac-Varghese, K. MacDougall, T. Preston, C. Tedford, G. S. Finlayson et al.: Gut, 64, 1744 (2015).
12. 12) G. Tolhurst, H. Heffron, Y. S. Lam, H. E. Parker, A. M. Habib, E. Diakogiannaki, J. Cameron, J. Grosse, F. Reimann & F. M. Gribble: Diabetes, 61, 364 (2012).
13. 13) S. Fukuda: Seikagaku, 88, 61 (2016).
14. 14) P. Kovatcheva-Datchary, A. Nilsson, R. Akrami, Y. S. Lee, F. De Vadder, T. Arora, A. Hallen, E. Martens, I. Bjorck & F. Backhed: Cell Metab., 22, 971 (2015).
15. 15) J. Suez, T. Korem, D. Zeevi, G. Zilberman-Schapira, C. A. Thaiss, O. Maza, D. Israeli, N. Zmora, S. Gilad, A. Weinberger et al.: Nature, 514, 181 (2014).
16. 16) A. Sivan, L. Corrales, N. Hubert, J. B. Williams, K. Aquino-Michaels, Z. M. Earley, F. W. Benyamin, Y. M. Lei, B. Jabri, M. L. Alegre et al.: Science, 350, 1084 (2015).
17. 17) M. Vetizou, J. M. Pitt, R. Daillere, P. Lepage, N. Waldschmitt, C. Flament, S. Rusakiewicz, B. Routy, M. P. Roberti, C. P. Duong et al.: Science, 350, 1079 (2015).
18. 18) V. Gopalakrishnan, C. N. Spencer, L. Nezi, A. Reuben, M. C. Andrews, T. V. Karpinets, P. A. Prieto, D. Vicente, K. Hoffman, S. C. Wei et al.: Science, 359, 97 (2018).
19. 19) V. Matson, J. Fessler, R. Bao, T. Chongsuwat, Y. Zha, M. L. Alegre, J. J. Luke & T. F. Gajewski: Science, 359, 104 (2018).
20. 20) B. Routy, E. Le Chatelier, L. Derosa, C. P. M. Duong, M. T. Alou, R. Daillere, A. Fluckiger, M. Messaoudene, C. Rauber, M. P. Roberti et al.: Science, 359, 91 (2018).
21. 21) S. Murakami, Y. Goto, K. Ito, S. Hayasaka, S. Kurihara, T. Soga, M. Tomita & S. Fukuda: Evid. Based Complement. Alternat. Med., 2015, 824395 (2015).
22. 22) 日刊工業新聞：TOTO，「未病研究」を深化-排便臭データから疾患発見（2016年10月19日）．2016, Available from: http://www.nikkan.co.jp/articles/view/00403539.
23. 23) 週刊アスキー：うんこ「10分後に出ます」世界の悩みを解決する画期的デバイス，日本の教授たちが開発『D free』（2015年2月26日）．2015, Available from: https://weekly.ascii.jp/elem/000/000/307/307988/.

生物コーナー

根寄生雑草ストライガの猛威と，総合防除に向けた研究開発の動向  /  鮫島 啓彰, 杉本 幸裕

Page. 697 - 701 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

アフリカを中心に作物生産に甚大な被害を及ぼしている根寄生雑草ストライガは，寄生生活を成り立たせるため，特異な生活環を有している．この特性に着目して防除技術の開発が進んでいる．

1. 1) G. Ejeta: “Integrating New Technologies for Striga Control: Towards Ending the Witch-Hunt,” ed. by G. Ejeta and J. Gressel, World Scientific Publishing, 2007, pp. 3-16.
2. 2) J. D. Graves, M. C. Press & R. Stewart: Plant Cell Environ., 12, 101 (1989).
3. 3) B. Zwanenburg, T. Pospisil & S. Cavar Zeljkovic: Planta, 243, 1311 (2016).
4. 4) M. Chang & D. G. Lynn: J. Chem. Ecol., 12, 561 (1986).
5. 5) H. Samejima & Y. Sugimoto: Biotechnol. Biotec. Eq., 32, 221 (2018).
6. 6) C. E. Cook, L. P. Whichard, M. E. Wall, G. H. Egley, P. Coggon, P. A. Luhan & A. T. McPhail: J. Am. Chem. Soc., 94, 6198 (1972).
7. 7) A. W. Johnson, G. Rosebery & C. Parker: Weed Res., 16, 223 (1976).
8. 8) H. Samejima, A. G. Babiker, H. Takikawa, M. Sasaki & Y. Sugimoto: Pest Manag. Sci., 72, 2035 (2016).
9. 9) B. Zwanenburg, A. S. Mwakaboko & C. Kannan: Pest Manag. Sci., 72, 2016 (2016).
10. 10) Z. Khan, C. A. O. Midega, A. Hooper & J. Pickett: J. Chem. Ecol., 42, 689 (2016).
11. 11) B. Andreo-Jimenez, C. Ruyter-Spira, H. J. Boumeester & J. A. Lopez-Raez: Plant Soil, 394, 1 (2015).
12. 12) H. Samejima, A. G. Babiker, A. Mustafa & Y. Sugimoto: Front. Plant Sci., 7, 634 (2016).
13. 13) C. Parker: Weed Sci., 60, 269 (2012).
14. 14) R. E. Eplee: Crop Prot., 11, 3 (1992).

農芸化学@HighSchool

佐賀県基山町内から分離・選別した優良酵母の研究および町の特産品開発への応用  /  小田 京香, 池田 莉咲, 江本 公, 河原田 結羽, 白水 恵美莉

Page. 702 - 705 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス

本研究は日本農芸化学会2018年度大会（開催地：名城大学）の「ジュニア農芸化学会」で発表されたものである．発表者の高校が位置する佐賀県基山町の豊かな自然の中で生育している花や果実などから優良な酵母を多数採取し，それらの安全性や性能を詳細に検討するとともに，独自の『自然酵母パン』や『酒蒸し饅頭』などの商品開発を進めた．さらに新たな商品開発に向けた課題を解決するための取り組みも進めている．

1. 1) 数岡孝幸：醸協，110, 298 (2015).
2. 2) 小田有二，山内宏昭，田村雅彦：日本食品化学工学，59, 1 (2012).
3. 3) 樋口智子，上田京子：福岡県工業技術センター報，16, 32 (2006).

付録

和文誌編集委員  / 

Page. 0 - 0 (published date : 2018年9月20日)

概要原稿

リファレンス