全文PDF :
英文要旨および目次PDF :

巻頭言

「学びの場」いろいろ  /  麻田 恭彦

Page. 289 - 289 (published date : 2025年7月1日)

冒頭文

リファレンス

本誌巻頭言の執筆依頼を頂戴した．光栄ではあるが，元より浅学非才の身である上に，すでに研究・教育からは一歩退いた立場にある．

 

今日の話題

トランスクリプトームメタ解析による植物のストレス応答遺伝子探索  /  川口 晃平, 福田 由介, 福島 敦史

Page. 290 - 292 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

近年，公共データベース上のさまざまなデータを再利用して，植物遺伝子の機能解明および解析ツールの開発が盛んに行われている．本稿では，トランスクリプトームデータを活用したメタ解析の現状について概説する．

1. 1) T. Obayashi, H. Hibara, Y. Kagaya, Y. Aoki & K. Kinoshita: Plant Cell Physiol., 63, 869 (2022).
2. 2) D. Winter, B. Vinegar, H. Nahal, R. Ammar, G. V. Wilson & N. J. Provart: PLoS One, 2, e718 (2007).
3. 3) K. Tamura & H. Bono: Life (Basel), 12, 1079 (2022).
4. 4) M. Shintani, K. Tamura & H. Bono: Front. Plant Sci., 15, 1343787 (2024).
5. 5) R. K. Hayford, O. C. Haley, E. K. Cannon, J. L. Portwood II, J. M. Gardiner, C. M. Andorf & M. R. Woodhouse: BMC Genomics, 25, 533 (2024).
6. 6) S. Smita, A. Katiyar, S. K. Lenka, M. Dalal, A. Kumar, S. K. Mahtha, G. Yadav, V. Chinnusamy, D. M. Pandey & K. C. Bansal: Funct. Integr. Genomics, 20, 29 (2020).
7. 7) Y. Fukuda, K. Kawaguchi & A. Fukushima: Plant Physiol., 197, kiaf105 (2025).

もち米は食後の血糖上昇能が高い食品なのか？  /  大林 健人, 岩﨑 有作

Page. 293 - 295 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

２型糖尿病の予防と改善には，食後の血糖値上昇が穏やかな食品が有効である．品種の異なるもち米の血糖上昇能を検討し，血糖値を上げにくい品種を同定した．糖尿病の予防改善に有効な食材としての利用が期待される．

1. 1) K. Ohbayashi, Y. Sugiyama, T. Nohmi, K. Nishimura, T. Nakazaki, Y. I. Sato, T. Masumura & Y. Iwasaki: J. Physiol. Sci., 74, 47 (2024).
2. 2) A. Nanri, T. Mizoue, M. Noda, Y. Takahashi, M. Kato, M. Inoue, S. Tsugane & Japan Public Health Center-based Prospective Study Group: Am. J. Clin. Nutr., 92, 1468 (2010).
3. 3) J. B. Miller, E. Pang & L. Bramall: Am. J. Clin. Nutr., 56, 1034 (1992).
4. 4) F. S. Atkinson, J. C. Brand-Miller, K. Foster-Powell, A. E. Buyken & J. Goletzke: Am. J. Clin. Nutr., 114, 1625 (2021).
5. 5) K. Okamoto, K. Kobayashi, H. Hirasawa & T. Umemoto: Plant Prod. Sci., 5, 45 (2002).
6. 6) Y. Iwasaki, M. Sendo, K. Dezaki, T. Hira, T. Sato, M. Nakata, C. Goswami, R. Aoki, T. Arai, P. Kumari et al.: Nat. Commun., 9, 113 (2018).

異なる時を計る2つの体内時計に共通する部品を発見  /  廣木 進吾, 吉種 光

Page. 296 - 298 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

概日リズムを生み出す遺伝子は時計遺伝子とよばれ，さまざまな動物に共通している．一方，線虫では，時計遺伝子のホモログは8時間周期の脱皮リズムを構成すると考えられてきた．われわれは，時計遺伝子の一つRor/nhr-23 が，線虫において脱皮および概日リズムの両方に必須であるということを明らかにした．

1. 1) A. Patke, M. W. Young & S. Axelrod: Nat. Rev. Mol. Cell Biol., 21, 67 (2020).
2. 2) M. Olmedo, M. Merrow & M. Geibel: “Chapter Two - Sleeping Beauty? Developmental Timing, Sleep, and the Circadian Clock in Caenorhabditis elegans,” in Advances in Genetics, T. Friedmann, J. C. Dunlap, S. F. Goodwin, Eds., Academic Press, 2017, pp. 43-80.
3. 3) M. Kostrouchova, M. Krause, Z. Kostrouch & J. E. Rall: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 98, 7360 (2001).
4. 4) K. Hasegawa, T. Saigusa & Y. Tamai: Chronobiol. Int., 22, 1 (2005).
5. 5) S. Hiroki & H. Yoshitane: Commun. Biol., 7, 243 (2024).
6. 6) A. M. van der Linden, M. Beverly, S. Kadener, J. Rodriguez, S. Wasserman, M. Rosbash & P. Sengupta: PLoS Biol., 8, e1000503 (2010).
7. 7) B. Kinney, S. Sahu, N. Stec, K. Hills-Muckey, D. W. Adams, J. Wang, M. Jaremko, L. Joshua-Tor, W. Keil & C. M. Hammell: Dev. Cell, 58, 2563 (2023).
8. 8) Y. Kamae, O. Uryu, T. Miki & K. Tomioka: PLoS One, 9, e114899 (2014).

直接電子移動型酵素電極反応と生体模倣技術への応用  /  紀之定 玲司, 宋和 慶盛

Page. 299 - 302 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

生体および環境適合性，設計自由度に優れた化学エネルギーと電気エネルギーの相互変換系として，“直接電子移動（DET）型酵素電極反応”が挙げられる．代表的なDET型酵素として２つのFDH（Fructose dehydrogenaseとFormate dehydrogenase） の基礎研究とその応用事例を紹介する．

1. 1) K. Kano: Biosci. Biotechnol. Biochem., 86, 141 (2022).
2. 2) F. Schachinger, H. Chang, S. Scheiblbrandner & R. Ludwig: Molecules, 26, 4525 (2021).
3. 3) M. Ameyama, E. Shinagawa, K. Matsushita & O. Adachi: J. Bacteriol., 145, 814 (1981).
4. 4) Y. Suzuki, F. Makino, T. Miyata, H. Tanaka, K. Namba, K. Kano, K. Sowa, Y. Kitazumi & O. Shirai: ACS Catal., 13, 13828 (2023).
5. 5) M. Laukel, L. Chistoserdova, M. E. Lidstrom & A. Vorholt: Eur. J. Biochem., 270, 325 (2003).
6. 6) T. Yoshikawa, F. Makino, T. Miyata, Y. Suzuki, H. Tanaka, K. Namba, K. Kano, K. Sowa, Y. Kitazumi & O. Shirai: Chem. Commun., 58, 6478 (2022).
7. 7) Y. Suzuki, K. Kano, O. Shirai & Y. Kitazumi: J. Electroanal. Chem., 877, 114651 (2020).
8. 8) H. Ahouari, A. Soualah, A. L. Valant, L. Pinard, P. Magnoux & Y. Pouilloux: React. Kinet. Mech. Catal., 110, 131 (2013).
9. 9) K. Sakai, Y. Kitazumi, O. Shirai, K. Takagi & K. Kano: Electrochem. Commun., 73, 85 (2016).
10. 10) T. Makizuka, K. Sowa, S. Katayama, Y. Kitazumi, H. Yurimoto, Y. Sakai & O. Shirai: Electrochim. Acta, 465, 142954 (2023).

活性酸素種制御を指標とした機械学習による植物抵抗性誘導剤のバーチャルスクリーニング  /  来須 孝光, 小越 将行, 水野 秀之

Page. 303 - 305 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

本稿では，植物免疫応答に重要な役割を果たす活性酸素種（ROS）生成と化合物の化学的特徴量を学習セットに考案された，低環境負荷型農薬の一種である植物抵抗性誘導剤のバーチャル探索とその有用性について述べる．

1. 1) 鳴坂義弘，平塚和之，能年義輝：化学と生物，48, 706 (2010).
2. 2) R. Mittler: Trends Plant Sci., 22, 11 (2017).
3. 3) B. Wu, F. Qi & Y. Liang: Trends Plant Sci., 28, 1124 (2023).
4. 4) 来須孝光，朽津和幸：特許第5885268号 (2016)．
5. 5) R. Todeschini & V. Consonni: “Handbook of Molecular Descriptors,” WILEY, 2000.
6. 6) M. Kogoshi, D. Nishio, N. Kitahata, H. Ohwada, K. Kuchitsu, H. Mizuno & T. Kurusu: Plant Methods, 19, e142 (2023).
7. 7) P. Branco, L. Torgo & R. P. Ribeiro: ACM Comput. Surv., 49, e31 (2016).
8. 8) N. Kireeva, I. I. Baskin, H. A. Gaspar, D. Horvath, G. Marcou & A. Varnek: Mol. Inform., 31, 301 (2012).

タンパク質環状化による酵素安定化技術  /  中井 忠志

Page. 306 - 308 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

酵素の末端を環状化し安定化を図るSpyRing法は，酵素耐熱化や溶媒耐性向上など，幅広い酵素改良に貢献する技術である．本稿では，その作用機序，産業・医薬分野での応用事例，今後の展望について概説する．

1. 1) Q. Liu, G. Xun & Y. Feng: Biotechnol. Adv., 37, 530 (2019).
2. 2) M. Gantz, S. V. Mathis, F. E. H. Nintzel, P. Lio & F. Hollfelder: Faraday Discuss., 252, 89 (2024).
3. 3) M. Montalban-Lopez, T. A. Scott, S. Ramesh, I. R. Rahman, A. van Heel, J. H. Viel, V. Bandarian, E. Dittmann, O. Genilloud, Y. Goto et al.: Nat. Prod. Rep., 38, 130 (2021).
4. 4) C. Schoene, J. O. Fierer, S. P. Bennett & M. Howarth: Angew. Chem. Int. Ed., 53, 6101 (2014).
5. 5) C. Schoene, S. P. Bennett & M. Howarth: Sci. Rep., 6, 21151 (2016).
6. 6) B. Sana, K. Ding, J. W. Siau, R. R. Pasula, S. Chee, S. Kharel, J.-B. H. Lena, E. Goh, L. Rajamani, Y. M. Lam et al.: Biotechnol. Bioeng., 120, 3200 (2023).
7. 7) C. Schoene, S. P. Bennett & M. Howarth: Methods Enzymol., 580, 149 (2016).
8. 8) T. Nakai, Y. Nakai, N. Takami, E. Nakai & T. Okajima: bioRxiv, (2025). https://doi.org/10.1101/2025.03.30.646106
9. 9) K. H. Sumida, R. Nunez-Franco, I. Kalvet, S. J. Pellock, B. I. M. Wicky, L. F. Milles, J. Dauparas, J. Wang, Y. Kipnis, N. Jameson et al.: J. Am. Chem. Soc., 146, 2054 (2024).
10. 10) Q. Gao & D. Ming: PLoS One, 17, e0263792 (2022).

トキイロヒラタケ由来ピンク色素タンパク質（PsPCP）の発色メカニズム  /  福田 泰久, 伊原 誠

Page. 309 - 312 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

トキイロヒラタケの天然型ピンク色素タンパク質（PsPCP）のX線結晶構造解析からPsPCPの発色メカニズムが明らかになった．元来は黄色を呈する発色団が，PsPCPと結合することで構造が歪み，赤色を呈するという前例がない発見である．

1. 1) J. Velisek & K. Cejpek: Czech J. Food Sci., 29, 87 (2011).
2. 2) S. Takekuma, H. Takekuma, Y. Matsubara, K. Inaba & Z. Yoshida: J. Am. Chem. Soc., 116, 8849 (1994).
3. 3) N. Shibata, M. Gohow, T. Inoue, C. Nagano, K. Inaba, H. Takekuma, S. I. Takekuma, Z. I. Yoshida & Y. Kai: Acta Crystallogr., 53, 335 (1997).
4. 4) N. Shirasaka, Y. Yamaguchi, S. Yoshioka, Y. Fukuta & T. Terashita: Mushroom Sci. BioTech, 20, 147 (2012).
5. 5) Y. Fukuta, K. Kamei, A. Matsui, Y. Fuji, H. Onuma & N. Shirasaka: Biosci. Biotechnol. Biochem., 83, 1354 (2019).
6. 6) M. A. Valdez-Solana, E. K. Ventura-Garcia, I. A. Corral-Guerrero, A. Guzman de Casa, C. Avitia-Dominguez, A. Tellez-Valencia & E. Sierra-Campos: Bioinform. Biol. Insights, 17, 11779322231154139 (2023).
7. 7) M. Ihara, N. Tsuchida, M. Sumida, T. Himiyama, T. Kitayama, N. Shirasaka & Y. Fukuta: J. Agric. Food Chem., 72, 17626 (2024).

解説

ストリゴラクトンの立体選択的生合成を担うDirigentタンパク質の発見  /  本間 大翔, 若林 孝俊, 森脇 由隆, 杉本 幸裕

Page. 313 - 321 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

典型的ストリゴラクトンであるorobancholの生合成の詳細は，未解明の謎であった．本稿では，最近明らかになったDirigentタンパク質によって触媒される立体選択的生合成機構を紹介する．

1. 1) C. E. Cook, L. P. Whichard, B. Turner, M. E. Wall & G. H. Egley: Science, 154, 1189 (1966).
2. 2) K. Akiyama, K. Matsuzaki & H. Hayashi: Nature, 435, 824 (2005).
3. 3) M. Umehara, A. Hanada, S. Yoshida, K. Akiyama, T. Arite, N. Takeda-Kamiya, H. Magome, Y. Kamiya, K. Shirasu, K. Yoneyama et al.: Nature, 455, 195 (2008).
4. 4) V. Gomez-Roldan, S. Fermas, P. B. Brewer, V. Puech-Pages, E. A. Dun, J. P. Pillot, F. Letisse, R. Matusova, S. Danoun, J. C. Portais et al.: Nature, 455, 189 (2008).
5. 5) Y. Wang & H. J. Bouwmeester: J. Exp. Bot., 69, 2219 (2018).
6. 6) S. Nomura, H. Nakashima, M. Mizutani, H. Takikawa & Y. Sugimoto: Plant Cell Rep., 32, 829 (2013).
7. 7) M. Homma, T. Wakabayashi, Y. Moriwaki, N. Shiotani, T. Shigeta, K. Isobe, A. Okazawa, D. Ohta, T. Terada, K. Shimizu et al.: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 121, e2313683121 (2024).
8. 8) A. Alder, M. Jamil, M. Marzorati, M. Bruno, M. Vermathen, P. Bigler, S. Ghisla, H. Bouwmeester, P. Beyer & S. Al-Babili: Science, 335, 1348 (2012).
9. 9) Y. Seto, A. Sado, K. Asami, A. Hanada, M. Umehara, K. Akiyama & S. Yamaguchi: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 111, 1640 (2014).
10. 10) S. Abe, A. Sado, K. Tanaka, T. Kisugi, K. Asami, S. Ota, H. I. Kim, K. Yoneyama, X. Xie, T. Ohnishi et al.: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 111, 18084 (2014).
11. 11) Y. Zhang, A. D. van Dijk, A. Scaffidi, G. R. Flematti, M. Hofmann, T. Charnikhova, F. Verstappen, J. Hepworth, S. van der Krol, O. Leyser et al.: Nat. Chem. Biol., 10, 1028 (2014).
12. 12) K. Yoneyama, N. Mori, T. Sato, A. Yoda, X. Xie, M. Okamoto, M. Iwanaga, T. Ohnishi, H. Nishiwaki, T. Asami et al.: New Phytol., 218, 1522 (2018).
13. 13) T. Wakabayashi, K. Shida, Y. Kitano, H. Takikawa, M. Mizutani & Y. Sugimoto: Planta, 251, 97 (2020).
14. 14) N. Mori, T. Nomura & K. Akiyama: Planta, 251, 40 (2020).
15. 15) S. Wu, X. Ma, A. Zhou, A. Valenzuela, K. Zhou & Y. Li: Sci. Adv., 7, eabh4048 (2021).
16. 16) T. Wakabayashi, M. Hamana, A. Mori, R. Akiyama, K. Ueno, K. Osakabe, Y. Osakabe, H. Suzuki, H. Takikawa, M. Mizutani et al.: Sci. Adv., 5, eaax9067 (2019).
17. 17) N. Shiotani, T. Wakabayashi, Y. Ogura, H. Okamura, Y. Sugimoto & H. Takikawa: Tetrahedron Lett., 85, 153469 (2021).
18. 18) J. A. Lopez-Raez, T. Charnikhova, V. Gomez-Roldan, R. Matusova, W. Kohlen, R. De Vos, F. Verstappen, V. Puech-Pages, G. Becard, P. Mulder et al.: New Phytol., 178, 863 (2008).
19. 19) Y. Wang, H. G. S. Duran, J. C. van Haarst, Elio G. W. M. Schijlen, C. Ruyter-Spira, M. H. Medema, L. Dong & H. J. Bouwmeester: BMC Plant Biol., 21, 349 (2021).
20. 20) L. B. Davin, H. B. Wang, A. L. Crowell, D. L. Bedgar, D. M. Martin, S. Sarkanen & N. G. Lewis: Science, 275, 362 (1997).
21. 21) C. Paniagua, A. Bilkova, P. Jackson, S. Dabravolski, W. Riber, V. Didi, J. Houser, N. Gigli-Bisceglia, M. Wimmerova, E. Budinska et al.: J. Exp. Bot., 68, 3287 (2017).
22. 22) K. Uchida, T. Akashi & T. Aoki: Plant Cell Physiol., 58, 398 (2017).
23. 23) Q. Meng, S. G. A. Moinuddin, S. J. Kim, D. L. Bedgar, M. A. Costa, D. G. Thomas, R. P. Young, C. A. Smith, J. R. Cort, L. B. Davin et al.: J. Biol. Chem., 295, 11584 (2020).
24. 24) S. G. Ralph, S. Jancsik & J. Bohlmann: Phytochemistry, 68, 1975 (2007).
25. 25) R. Gasper, I. Effenberger, P. Kolesinski, B. Terlecka, E. Hofmann & A. Schaller: Plant Physiol., 172, 2165 (2016).
26. 26) N. Shiotani, T. Wakabayashi, Y. Ogura, Y. Sugimoto & H. Takikawa: Tetrahedron Lett., 68, 152922 (2021).
27. 27) J. Jumper, R. Evans, A. Pritzel, T. Green, M. Figurnov, O. Ronneberger, K. Tunyasuvunakool, R. Bates, A. Zidek, A. Potapenko et al.: Nature, 596, 583 (2021).
28. 28) S. Ito, J. Braguy, J. Y. Wang, A. Yoda, V. Fiorilli, I. Takahashi, M. Jamil, A. Felemban, S. Miyazaki, T. Mazzarella et al.: Sci. Adv., 8, eadd1278 (2022).
29. 29) T. R. Schlemper, M. F. A. Leite, A. R. Lucheta, M. Shimels, H. J. Bouwmeester, J. A. van Veen & E. E. Kuramae: FEMS Microbiol. Ecol., 93, fix096 (2017).
30. 30) B. Kim, J. A. Westerhuis, A. K. Smilde, K. Flokova, A. K. A. Suleiman, E. E. Kuramae, H. J. Bouwmeester & A. Zancarini: FEMS Microbiol. Ecol., 98, fiac010 (2022).
31. 31) K. Yoneyama: J. Pestic. Sci., 45, 45 (2020).
32. 32) T. Wakabayashi, K. Ueno & Y. Sugimoto: Front. Plant Sci., 13, 835160 (2022).
33. 33) T. Yokota, H. Sakai, K. Okuno, K. Yoneyama & Y. Takeuchi: Phytochemistry, 49, 1967 (1998).
34. 34) K. Ueno, Y. Sugimoto & B. Zwanenburg: Phytochem. Rev., 14, 835 (2014).

中鎖脂肪酸の栄養機能  /  青山 敏明

Page. 322 - 328 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

中鎖脂肪酸は母乳等に含まれる脂肪酸であり，消化管で吸収された後，門脈を経て，肝臓で大部分が熱エネルギーとして代謝される．本稿では，未熟児等の栄養補給や体脂肪蓄積抑制効果だけでなく，難病治療への可能性等の栄養学的意義についても解説する．

1. 1) J. R. Senior: “Medium Chain Triglycerides,” Pennsylvania Press,” (Philadelphia), Part1, 1967, pp. 3-63.
2. 2) P. R. Holt: Gastroenterology, 53, 961 (1967).
3. 3) N. J. Greenberger & T. G. Skillman: N. Engl. J. Med., 280, 1045 (1969).
4. 4) H. Tsuji, M. Kasai, H. Takeuchi, M. Nakamura, M. Okazaki & K. Kondo: J. Nutr., 131, 2853 (2001).
5. 5) M. Kasai, H. Maki, N. Nosaka, T. Aoyama, K. Ooyama, H. Uto, M. Okazaki, O. Igarashi & K. Kondo: Biosci. Biotechnol. Biochem., 67, 46 (2003).
6. 6) O. Noguchi, H. Takeuchi, F. Kubota, H. Tsuji & T. Aoyama: J. Nutr. Sci. Vitaminol. (Tokyo), 48, 524 (2002).
7. 7) M. Kasai, N. Nosaka, H. Maki, S. Negishi, T. Aoyama, M. Nakamura, Y. Suzuki, H. Tsuji, H. Uto, M. Okazaki et al.: Asia Pac. J. Clin. Nutr., 12, 151 (2003).
8. 8) H. Shinohara, H. Shimada, O. Noguchi, F. Kubota & T. Aoyama: J. Oleo Sci., 51, 621 (2002).
9. 9）原　健次：MCTの臨床応用“生理活性脂質の生化学と応用”，幸書房，1993, pp. 182-187.
10. 10）野坂直久，足立香代子，川島由紀子，鈴木　博，林　静子，青山敏明，中村丁次：日本臨床栄養学会，32, 52 (2010).
11. 11) S. Terada, S. Yamamoto, S. Sekine & T. Aoyama: Nutrition, 28, 92 (2012).
12. 12）加藤秋男：“パーム油・パーム核油の利用”，幸書房，1990, pp. 6-13.
13. 13) R. H. Eckel, A. S. Hanson, A. Y. Chen, J. N. Berman, T. J. Yost & E. P. Brass: Diabetes, 41, 641 (1992).
14. 14) A. Bach: Arch. Int. Physiol. Biochim., 86, 1133 (1978).
15. 15) S. S. Bergen Jr., S. A. Hashim & T. B. Van Itallie: Diabetes, 15, 723 (1966).
16. 16) G. F. Cahill Jr.: Annu. Rev. Nutr., 26, 1 (2006).
17. 17) C. Reitz, C. Brayne & R. Mayeux: Nat. Rev. Neurol., 7, 137 (2011).
18. 18) F. X. Pi-Sunyer, S. A. Hashim & T. B. Van Itallie: Diabetes, 18, 96 (1969).
19. 19) M. A. Reger, S. T. Henderson, C. Hale, B. Cholerton, L. D. Baker, G. S. Watson, K. Hyde, D. Chapman & S. Craft: Neurobiol. Aging, 25, 311 (2004).
20. 20) A. Suzuki, S. Yamaguchi, M. Li, Y. Hara, H. Miyauchi, Y. Ikeda, B. Zhang, M. Higashi, Y. Ikeda, A. Takagi et al.: J. Oleo Sci., 67, 983 (2018).
21. 21) K. Hagihara, K. Kajimoto, S. Osaga, N. Nagai, E. Shimosegawa, H. Nakata, H. Saito, M. Nakano, M. Takeuchi, H. Kanki et al.: Nutrients, 12, 1473 (2020).
22. 22) H. Kugo, Y. Sugiura, R. Fujishima, S. Jo, H. Mishima, E. Sugamoto, H. Tanaka, S. Yamaguchi, Y. Ikeda, K. I. Hirano et al.: Biomed. Pharmacother., 160, 114299 (2023).
23. 23) H. Nonaka, R. Ohue-Kitano, Y. Masujima, M. Igarashi & I. Kimura: Front. Nutr., 9, 848450 (2022).
24. 24) R. Ohue-Kitano, H. Nonaka, A. Nishida, Y. Masujima, D. Takahashi, T. Ikeda, A. Uwamizu, M. Tanaka, M. Kohjima, M. Igarashi et al.: JCI Insight, 8, e165469 (2023).
25. 25) C. Molto-Puigmarti, A. I. Castellote, X. Carbonell-Estrany & M. C. Lopez-Sabater: Clin. Nutr., 30, 116 (2011).

バイオサイエンススコープ

平時にも災害時にも資するメタン発酵システム「エコスタンドアロン」の社会実装  /  馬場 保徳

Page. 329 - 333 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

ウシルーメン微生物の植物細胞壁分解能を用いることで，これまで効率的なメタン発酵が困難であった植物バイオマスのメタン発酵システムと本技術を社会実装するスタートアップの設立について紹介する．

1. 1) T. Noike, G. Endo, J. E. Chang, J. Yaguchi & J. Matsumoto: Biotechnol. Bioeng., 27, 1482 (1985).
2. 2) R. Benner, A. E. Maccubbin & R. E. Hodson: Appl. Environ. Microbiol., 47, 998 (1984).
3. 3) Y. Baba, C. Tada, Y. Fukuda & Y. Nakai: Bioresour. Technol., 128, 94 (2013).
4. 4) Y. Baba, Y. Matsuki, S. Takizawa, Y. Suyama, C. Tada, Y. Fukuda, M. Saito & Y. Nakai: Microbes Environ., 34, 421 (2019).
5. 5) Y. Baba, Y. Matsuki, Y. Mori, Y. Suyama, C. Tada, Y. Fukuda, M. Saito & Y. Nakai: J. Biosci. Bioeng., 123, 489 (2017).
6. 6) Y. L. Qiu, S. Hanada, A. Ohashi, H. Harada, Y. Kamagata & Y. Sekiguchi: Appl. Environ. Microbiol., 74, 2051 (2008).
7. 7) S. R. Harper & F. G. Pohland: Biotechnol. Bioeng., 28, 585 (1986).
8. 8) H. Imachi, Y. Sekiguchi, Y. Kamagata, A. Ohashi & H. Harada: Appl. Environ. Microbiol., 66, 3608 (2000).

海外だより

ビールの街・ミュンヘンでの留学生活  /  伊藤 隼哉

Page. 334 - 337 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス

ドイツ・ミュンヘンで約1年半の留学生活を送りました．日本とは全く異なる文化の中で新しい研究領域にチャレンジした内容や生活について紹介します．

1. 1) E. Mishima, J. Ito, Z. Wu, T. Nakamura, A. Wahida, S. Doll, W. Tonnus, P. Nepachalovich, E. Eggenhofer, M. Aldrovandi et al.: Nature, 608, 778 (2022).
2. 2) J. Ito, T. Nakamura, T. Toyama, D. Chen, C. Berndt, G. Poschmann, A. Santos Dias Mourao, S. Doll, M. Suzuki, W. Zhang et al.: Mol. Cell, 84, 4629 (2024).
3. 3) H. Fujita, Y. Tanaka, S. Ogata, N. Suzuki, S. Kuno, U. Barayeu, T. Akaike, Y. Ogra & K. Iwai: Nat. Struct. Mol. Biol., 31, 1277 (2024).
4. 4) Z. Chen, A. Inague, K. Kaushal, G. Fazeli, D. Schilling, T. N. Xavier da Silva, A. Ferreira Dos Santos, T. Cheytan, F. P. Freitas, U. Yildiz et al.: Mol. Cell, 84, 4645 (2024).

付録

和文誌編集委員  / 

Page. 0 - 0 (published date : 2025年7月1日)

概要原稿

リファレンス