全文PDF :
英文要旨および目次PDF :

巻頭言

修士学生に就活フリーの時間を  /  中山 二郎

Page. 103 - 103 (published date : 2023年3月1日)

冒頭文

リファレンス

就職協定や倫理憲章という言葉を聞かなくなって久しい．これらは，いわば，加熱する企業による新卒者の青田買いによって奪われかねない学生の学業専念の権利を守ろうとしようとしたものであったと理解される．

 

今日の話題

精油成分の抗菌活性に着目した細胞死研究  /  朝井 計

Page. 104 - 106 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

精油に含まれる植物由来のテルペン類に抗菌作用があることは，古くから知られていても深堀解析はされていない．その分子機構を詳しく解析することで，深刻化する薬剤耐性菌問題の解決の糸口を見出した．

1. 1) J. O'Neill: Tackling Drug-Resistant Infections Globally: Final Report and Recommendations. London, UK: Review on Antimicrobial Resistance, https://amr-review.org/sites/default/files/160518_Final%20paper_with%20cover.pdf, 2016
2. 2) L. L. Ling, T. Schneider, A. J. Peoples, A. L. Spoering, I. Engels, B. P. Conlon, A. Mueller, T. F. Schaberle, D. E. Hughes, S. Epstein et al.: Nature, 517, 455 (2015).
3. 3) Y. Shinjyo, N. Midorikawa, T. Matsumoto, Y. Sugaya, Y. Ozawa, A. Oana, C. Horie, H. Yoshikawa, Y. Takahashi, T. Hasegawa et al.: J. Gen. Appl. Microbiol., 68, 62 (2022).
4. 4) G. R. Dwivedi, S. Gupta, S. Roy, K. Kalani, A. Pal, J. P. Thakur, D. Saikia, A. Sharma, N. S. Darmwal, M. P. Darokar et al.: Chem. Biol. Drug Des., 82, 587 (2013).
5. 5) 原田尚志，三沢典彦：化学と生物，49, 825 (2011).

生命の根源物質5-アミノレブリン酸の生理機能と多様な分野での応用について  /  千葉櫻 拓

Page. 107 - 109 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

ヘム・クロロフィル等の合成基質である5-アミノレブリン酸（5-ALA）は，その生理機能と広範な応用性が注目されている．糖尿病・がん等の疾患，新型コロナウイルス等の感染症に関する多様な5-ALA応用研究の先端を紹介する．

1. 1) U. Giger & U. A. Meyer: J. Biol. Chem., 256, 11182 (1981).
2. 2) F. Al-Saber, W. Aldosari, M. Alselaiti, H. Khalfan, A. Kaladari, G. Khan, G. Harb, R. Rehani, S. Kudo, A. Koda et al.: J. Diabetes Res., 2016, Article ID 8294805 (2016).
3. 3) J. Hayashi, S. Ohta, Y. Kagawa, H. Kondo, H. Kaneda, H. Yonekawa, D. Takai & S. Miyabayashi: J. Biol. Chem., 269, 6878 (1994).
4. 4) F. Yamamoto, Y. Ohgari, N. Yamaki, S. Kitajima, O. Shimokawa, H. Matsui & S. Taketani: Biochem. Biophys. Res. Commun., 353, 541 (2007).
5. 5) W. Stummer, U. Pichlmeier, T. Meinel, O. D. Wiestler, F. Zanella & H.-J. Reulen, ALA-Glioma Study Group: Lancet Oncol., 7, 392 (2006).
6. 6) J. C. Kennedy, R. H. Pottier & D. C. Pross: J. Photochem. Photobiol. B, 6, 143 (1990).
7. 7) T. Chibazakura, Y. Toriyabe, H. Fujii, K. Takahashi, M. Kawakami, H. Kuwamura, H. Haga, S. Ogura, F. Abe, M. Nakajima et al.: Biosci. Biotechnol. Biochem., 79, 422 (2015).
8. 8) N. Shioda, Y. Yabuki, K. Yamaguchi, M. Onozato, Y. Li, K. Kurosawa, H. Tanabe, N. Okamoto, T. Era, H. Sugiyama et al.: Nat. Med., 24, 802 (2018).
9. 9) K. Komatsuya, M. Hata, E. O. Balogun, K. Hikosaka, S. Suzuki, K. Takahashi, T. Tanaka, M. Nakajima, S. Ogura, S. Sato et al.: J. Biochem., 154, 501 (2013).
10. 10) Y. Sakurai, M. M. Ngwe Tun, Y. Kurosaki, T. Sakura, D. K. Inaoka, K. Fujine, K. Kita, K. Morita & J. Yasuda: Biochem. Biophys. Res. Commun., 545, 203 (2021).
11. 11) M. M. Ngwe Tun, T. Sakura, Y. Sakurai, Y. Kurosaki, D. K. Inaoka, N. Shioda, C. Smith, J. Yasuda, K. Morita & K. Kita: Trop. Med. Health, 50, 30 (2022).
12. 12) K. Kaketani & M. Nakajima: Open COVID J., 1, 52 (2021).

解説

食事中のステロイド  /  佐藤 匡央

Page. 110 - 115 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

食事にはステロイドとして，コレステロール，植物ステロイドおよびそれらの酸化物が含まれている．摂取量もさることながら，化学構造の少しの違いで，それぞれのステロールは病因になる場合，予防的効果を発揮する場合がある．

1. 1) M. L. Fernandez & A. G. Murillo: Nutrients, 14, 2168 (2022).
2. 2) J. L. Betters & L. Yu: FEBS Lett., 584, 2740 (2010).
3. 3) B. Shirouchi, K. Nagao, N. Inoue, T. Ohkubo, H. Hibino & T. Yanagita: J. Agric. Food Chem., 55, 7170 (2007).
4. 4) B. Shirouchi & R. Matsuoka: J. Oleo Sci., 68, 517 (2019).
5. 5) M. Yin, R. Matsuoka, Y. Xi & X. Wang: Foods, 10, 1569 (2021).
6. 6) M. Ochiai, K. Misaki, T. Takeuchi, R. Narumi, Y. Azuma & T. Matsuo: J. Nutr. Sci. Vitaminol., 63, 111 (2017).
7. 7) J. Plat, S. Baumgartner, T. Vanmierlo, D. Lutjohann, K. L. Calkins, D. G. Burrin, G. Guthrie, C. Thijs, A. A. Te Velde, A. C. E. Vreugdenhil et al.: Prog. Lipid Res., 74, 87 (2019).
8. 8) A. Berger, P. J. Jones & S. S. Abumweis: Lipids Health Dis., 3, 5 (2004).
9. 9) W. M. Ratnayake, M. R. L'Abbe, R. Mueller, S. Hayward, L. Plouffe, R. Hollywood & K. Trick: J. Nutr., 130, 1166 (2000).
10. 10) 市　育代，岩本昌子，友寄博子，佐藤匡央，池田郁男，今泉勝己：日本栄養・食糧学会誌，58, 145 (2005).
11. 11) M. Ando, H. Tomoyori & K. Imaizumi: Br. J. Nutr., 88, 339 (2002).
12. 12) I. Staprans, X. M. Pan, J. H. Rapp, C. Grunfeld & K. R. Feingold: Arterioscler. Thromb. Vasc. Biol., 20, 708 (2000).
13. 13) A. J. Brown & W. Jessup: Atherosclerosis, 142, 1 (1999).
14. 14) J. Bunay, A. Fouache, A. Trousson, C. de Joussineau, E. Bouchareb, Z. Zhu, A. Kocer, L. Morel, S. Baron & J. A. Lobaccaro: Br. J. Pharmacol., 178, 3277 (2021).
15. 15) B. Shirouchi, Y. Furukawa, Y. Nakamura, A. Kawauchi, K. Imaizumi, H. Oku & M. Sato: Cardiovasc. Drugs Ther., 33, 35 (2019).
16. 16) U. Diczfalusy: Biochimie, 95, 455 (2013).
17. 17) 吉見岳久，藤森裕基：化学と教育，64，220（2016）．

Pseudomonas tolaasiiによるきのこの細菌病害に対する生物的防除戦略  /  富田 駿, 篠原 弘亮, 横田 健治

Page. 116 - 124 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

Pseudomonas tolaasiiによって引き起こされるきのこ類の細菌病害は国内外を問わず重要病害となる．本解説では，本病害に対する微生物の様々な機能を駆使した生物的防除戦略について，筆者らが取り組んできた研究を交えて紹介する．

1. 1) E. Osdaghi, S. J. Martins, L. Ramos-Sepulveda, F. R. Vieira, J. A. Pecchia, D. M. Beyer, T. H. Bell, Y. Yang, K. L. Hockett & C. T. Bull: Plant Dis., 103, 271 (2019).
2. 2) C. Soler-Rivas, S. Jolivet, N. Arpin, J. M. Olivier & H. J. Wichers: FEMS Microbiol. Rev., 117, 591 (1999).
3. 3) R. Hermenau, S. Kugel, A. J. Komor & C. Hertweck: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 22, 23802 (2020).
4. 4) C. Bassarello, S. Lazzaroni, G. Bifulco, P. Lo Cantore, N. S. Iacobellis, R. Riccio, L. Gomez-Paloma & A. Evidente: J. Nat. Prod., 67, 811 (2004).
5. 5) A. H. A. Parret, K. Temmerman & R. De Mot: Appl. Environ. Microbiol., 71, 5197 (2005).
6. 6) M. D. Henkels, T. A. Kidarsa, B. T. Shaffer, N. C. Goebel, P. Burlinson, D. V. Mavrodi, M. A. Bentley, L. I. Rangel, E. W. Davis 2nd, L. S. Thomashow et al.: Mol. Plant Microbe Interact., 27, 733 (2014).
7. 7) N. Sahin: J. Basic Microbiol., 45, 64 (2005).
8. 8) M. B. Henry, J. M. Lynch & T. R. Fermor: J. Appl. Bacteriol., 70, 104 (1991).
9. 9) M. H. Kim, S. W. Park & Y. K. Kim: J. Appl. Biol. Chem., 54, 99 (2011).
10. 10) E. Sajben-Nagy, G. Maroti, L. Kredics, B. Horvath, A. Parducz, C. Vagvolgyi & L. Manczinger: FEMS Microbiol. Lett., 332, 162 (2012).
11. 11) Y. B. Yun, Y. Um & Y. K. Kim: Plant Pathol. J., 38, 472 (2022).
12. 12) J. Tyson & R. E. Sockett: Trends Microbiol., 25, 90 (2017).
13. 13) E. B. Saxon, R. W. Jackson, S. Bhumbra, T. Smith & R. E. Sockett: BMC Microbiol., 14, 163 (2014).
14. 14) T. Tsukamoto, A. Shirata & H. Murata: Mycoscience, 39, 273 (1998).
15. 15) T. Tsukamoto, M. Takeuchi, O. Shida, H. Murata & A. Shirata: Int. J. Syst. Evol. Microbiol., 51, 937 (2001).
16. 16) T. Tsukamoto, H. Murata & A. Shirata: Biosci. Biotechnol. Biochem., 66, 2201 (2002).
17. 17) 横田健治，七海隆之，富田　駿，キム オッキョン，根岸寛光，篠原弘亮：日本きのこ学会誌，25, 129 (2018).
18. 18) S. Tomita, M. Sue, A. Kajikawa, S. Igimi, H. Shinohara & K. Yokota: Biosci. Biotechnol. Biochem., 82, 1455 (2018).
19. 19) S. Tomita, A. Hirayasu, A. Kajikawa, S. Igimi, H. Shinohara & K. Yokota: Curr. Microbiol., 77, 910 (2020).
20. 20) S. Tomita, A. Kajikawa, S. Igimi, H. Shinohara & K. Yokota: PhytoFrontiers, 1, 267 (2021).
21. 21) V. M. D'Costa, T. A. Mukhtar, T. Patel, K. Koteva, N. Waglechner, D. W. Hughes, G. D. Wright & G. De Pascale: Antimicrob. Agents Chemother., 56, 757 (2012).
22. 22) B. C. Hoefler, K. V. Gorzelnik, J. Y. Yang, N. Hendricks, P. C. Dorrestein & P. D. Straight: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 109, 13082 (2012).
23. 23) 鈴木千尋，キム オッキョン，根岸寛光，篠原弘亮：日本植物病理学会誌，84, 48 (2018).
24. 24) 服部雄斗，キム オッキョン，岩波 徹，篠原弘亮：日本植物病理学会誌，87, 9 (2021).
25. 25) 横山遼人，富田 駿，横田健治，キム オッキョン，岩波 徹，篠原弘亮：日本植物病理学会誌，88, 40 (2022).

Rhodococcus属細菌の低栄養性とその利用  /  吉田 信行

Page. 125 - 131 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

炭素・窒素源を加えない培地で簡単に単離できる細菌を「超低栄養性細菌」と呼んでいる．超低栄養性細菌はRhodococcus属に普遍的に存在するが，低栄養条件下でaldA, mnoAという２つの遺伝子が高発現し，かつ必須である．この２つの遺伝子を用いて低栄養性の謎に迫れるし，他の細菌を低栄養化することもできる．

1. 1) N. Yoshida, N. Ohhata, Y. Yoshino, T. Katsuragi, Y. Tani & H. Takagi: Biosci. Biotechnol. Biochem., 71, 2830 (2007).
2. 2) N. Yoshida: “Biology of Rhodococcus, 2nd ed.,” ed. by H. M. Alvarez, Springer Nature Switzerland AG, 2019, p. 87.
3. 3) N. Ohhata, N. Yoshida, H. Egami, T. Katsuragi, Y. Tani & H. Takagi: J. Bacteriol., 189, 6824 (2007).
4. 4) N. Obi, R. Moriuchi, H. Dohra, K. Kimbara, M. Shintani & N. Yoshida: Microbiol. Resour. Announc., 11, e00891-22 (2022).
5. 5) N. Yoshida, S. Inaba & H. Takagi: J. Biosci. Bioeng., 117, 28 (2014).
6. 6) 吉田信行，矢野嵩典，湯　不二夫，高木博史：バイオサイエンスとインダストリー，73, 215 (2015).
7. 7) 由里本博也，加藤暢夫，阪井康能：バイオサイエンスとインダストリー，63, 773 (2005).
8. 8) T. Yano, N. Yoshida, F. Yu, M. Wakamatsu & H. Takagi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 99, 5627 (2015).
9. 9) L. V. Bystrykh, J. Vonck, E. F. van Bruggen, J. van Beeumen, B. Samyn, N. I. Govorukhina, N. Arfman, J. A. Duine & L. Dijkhuizen: J. Bacteriol., 175, 1814 (1993).
10. 10) J. A. Duine, J. Frank & J. K. van Zeeland: FEBS Lett., 108, 443 (1979).
11. 11) A. A. Dubey & V. Jain: Biochem. Biophys. Res. Commun., 516, 1073 (2019).
12. 12) R. Ayikpoe, V. Govindarajan & J. A. Latham: Appl. Microbiol. Biotechnol., 103, 2903 (2019).
13. 13) R. Ikegaya, M. Shintani, K. Kimbara, M. Fukuda & N. Yoshida: Biosci. Biotechnol. Biochem., 84, 865 (2020).
14. 14) T. Matsuoka & N. Yoshida: Biosci. Biotechnol. Biochem., 82, 1652 (2018).
15. 15) Y. Ikeda, M. Kishimoto, M. Shintani & N. Yoshida: Microorganisms, 10, 1725 (2022).
16. 16) H. M. Alvarez, O. M. Herrero, R. A. Silva, M. A. Hernandez, M. P. Lanfranconi & M. S. Villalba: Appl. Environ. Microbiol., 85, e00498-19 (2019).
17. 17) S. Inaba, H. Sakai, H. Kato, T. Horiuchi, H. Yano, Y. Ohtsubo, M. Tsuda & Y. Nagata: Microbiology, 166, 531 (2020).

麹菌の遺伝子高発現における転写および転写後発現制御機構  /  田中 瑞己, 五味 勝也

Page. 132 - 138 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

麹菌のアミラーゼ遺伝子のプロモーターは，高発現用プロモーターとして利用されている．アミラーゼ遺伝子プロモーターからの転写発現制御機構と異種遺伝子の発現量に影響を及ぼす転写産物の分解機構について紹介する．

1. 1）五味勝也：バイオサイエンスとインダストリー，75, 206 (2017).
2. 2) K. Gomi: Biosci. Biotechnol. Biochem., 83, 1385 (2019).
3. 3）五味勝也：生物工学会誌，100, 5 (2022).
4. 4) Y. Murakoshi, T. Makita, M. Kato & T. Kobayashi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 94, 1629 (2012).
5. 5) N. Kato, S. Suyama, M. Shirokane, M. Kato, T. Kobayashi & N. Tsukagoshi: Appl. Environ. Microbiol., 68, 1250 (2002).
6. 6）國武絵美，小林哲夫：化学と生物，57，532（2019）．
7. 7) K. Suzuki, M. Tanaka, Y. Konno, T. Ichikawa, S. Ichinose, S. Hasegawa-Shiro, T. Shintani & K. Gomi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 99, 1805 (2015).
8. 8) T. Ichikawa, M. Tanaka, T. Watanabe, S. Zhan, A. Watanabe, T. Shintani & K. Gomi: Biosci. Biotechnol. Biochem., 85, 2076 (2021).
9. 9) N. Kato, Y. Murakoshi, M. Kato, T. Kobayashi & N. Tsukagoshi: Curr. Genet., 42, 43 (2002).
10. 10) E. Nagayoshi, K. Ozeki, M. Hata, T. Minetoki & Y. Takii: J. Biol. Macromol, 15, 13 (2015).
11. 11) A. Kawano, Y. Matsumoto, A. Terada, T. Tonozuka, S. Tada, K. I. Kusumoto & N. Yasutake: Biosci. Biotechnol. Biochem., 85, 1706 (2021).
12. 12) M. Tanaka, M. Yoshimura, M. Ogawa, Y. Koyama, T. Shintani & K. Gomi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 100, 5859 (2016).
13. 13) H. N. Arst Jr. & D. J. Cove: Mol. Gen. Genet., 126, 111 (1973).
14. 14) M. J. Hynes & J. M. Kelly: Mol. Gen. Genet., 150, 193 (1977).
15. 15) J. M. Kelly & M. J. Hynes: Mol. Gen. Genet., 156, 87 (1977).
16. 16) R. A. Lockington & J. M. Kelly: Mol. Microbiol., 43, 1173 (2002).
17. 17) N. A. Boase & J. M. Kelly: Mol. Microbiol., 53, 929 (2004).
18. 18) S. Ichinose, M. Tanaka, T. Shintani & K. Gomi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 98, 335 (2014).
19. 19) S. Ichinose, M. Tanaka, T. Shintani & K. Gomi: J. Biosci. Bioeng., 125, 141 (2018).
20. 20) M. Tanaka, S. Ichinose, T. Shintani & K. Gomi: Mol. Microbiol., 110, 176 (2018).
21. 21) M. J. DeVit & M. Johnston: Curr. Biol., 9, 1231 (1999).
22. 22) L. J. de Assis, L. P. Silva, O. Bayram, P. Dowling, O. Kniemeyer, T. Kruger, A. A. Brakhage, Y. Chen, L. Dong, K. Tan et al.: mBio, 12, e03146-20 (2021).
23. 23) M. A. Alam, N. Kamlangdee & J. M. Kelly: Curr. Genet., 63, 647 (2017).
24. 24) L. J. de Assis, M. Ulas, L. N. A. Ries, N. A. M. El Ramli, O. Sarikaya-Bayram, G. H. Braus, O. Bayram & G. H. Goldman: mBio, 9, e00840-18 (2018).
25. 25) 阿部文快：化学と生物，55，74（2017）．
26. 26) M. Becuwe, N. Vieira, D. Lara, J. Gomes-Rezende, C. Soares-Cunha, M. Casal, R. Haguenauer-Tsapis, O. Vincent, S. Paiva & S. Leon: J. Cell Biol., 196, 247 (2012).
27. 27) T. Hiramoto, M. Tanaka, T. Ichikawa, Y. Matsuura, S. Hasegawa-Shiro, T. Shintani & K. Gomi: Fungal Genet. Biol., 82, 136 (2015).
28. 28) M. Tanaka, T. Hiramoto, H. Tada, T. Shintani & K. Gomi: Appl. Environ. Microbiol., 83, e00592-17 (2017).
29. 29) E. Kunitake, Y. Li, R. Uchida, T. Nohara, K. Asano, A. Hattori, T. Kimura, K. Kanamaru, M. Kimura & T. Kobayashi: Curr. Genet., 65, 941 (2019).
30. 30) E. Kunitake, R. Uchida, K. Asano, K. Kanamaru, M. Kimura, T. Kimura & T. Kobayashi: AMB Express, 12, 126 (2022).
31. 31) M. Tokuoka, M. Tanaka, K. Ono, S. Takagi, T. Shintani & K. Gomi: Appl. Environ. Microbiol., 74, 6538 (2008).
32. 32) M. Tanaka, M. Tokuoka, T. Shintani & K. Gomi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 96, 1275 (2012).
33. 33) M. Tanaka, M. Tokuoka & K. Gomi: Appl. Microbiol. Biotechnol., 98, 3859 (2014).
34. 34) M. Tanaka, Y. Sakai, O. Yamada, T. Shintani & K. Gomi: DNA Res., 18, 189 (2011).
35. 35) Z. Zhou, Y. Dang, M. Zhou, H. Yuan & Y. Liu: eLife, 7, e33569 (2018).
36. 36) Z. Zhou, Y. Dang, M. Zhou, L. Li, C. H. Yu, J. Fu, S. Chen & Y. Liu: Proc. Natl. Acad. Sci. USA, 113, E6117 (2016).
37. 37) M. Tanaka, T. Shintani & K. Gomi: Fungal Genet. Biol., 85, 1 (2015).

生物コーナー

植物の赤い新葉の機能  /  井出 純哉

Page. 139 - 144 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

植物の新葉には赤色を呈するものがあるが，その機能については光阻害回避など生理学的側面から解釈されてきた．しかし近年になって，植食性昆虫による食害を回避する機能に注目した研究が進んでいる．

1. 1) N. J. Dominy: Afr. J. Ecol., 40, 94 (2002).
2. 2) W.-C. Gong, Y.-H. Liu, C.-M. Wang, Y.-Q. Chen, K. Martin & L.-Z. Meng: Front. Plant Sci., 11, 83 (2020).
3. 3) G. Agati, L. Guidi, M. Landi & M. Tattini: New Phytol., 232, 2228 (2021).
4. 4) S. L. Nielsen & A.-M. Simonsen: Photosynthetica, 49, 346 (2011).
5. 5) T.-J. Zhang, X.-S. Tian, X.-T. Liu, X.-D. Huang & C.-L. Peng: Sci. Rep., 9, 16529 (2019).
6. 6) N. J. Dominy, P. W. Lucas, L. W. Ramsden, P. Riba-Hernandez, K. E. Stoner, M. Michoacan & I. M. Turner: Oikos, 98, 163 (2002).
7. 7) M. Archetti: J. Theor. Biol., 205, 625 (2000).
8. 8) W. D. Hamilton & S. P. Brown: Proc. R. Soc. Lond. B, 268, 1489 (2001).
9. 9) S. Lev-Yadun: J. Evol. Biol., 35, 1245 (2022).
10. 10) S. Numata, N. Kachi, T. Okuda & N. Manokaran: J. Plant Res., 117, 19 (2004).
11. 11) P. Karageorgou & Y. Manetas: Tree Physiol., 26, 613 (2006).
12. 12) Y.-Z. Chen & S.-Q. Huang: Oikos, 122, 1035 (2013).
13. 13) D. C. Close & C. L. Beadle: Bot. Rev., 69, 149 (2003).
14. 14) H. M. Schaefer & D. M. Wilkinson: Trends Ecol. Evol., 19, 616 (2004).
15. 15) L. J. Cooney, J. W. van Klink, N. M. Hughes, N. B. Perry, M. H. Schaefer, I. J. Menzies & K. S. Gould: New Phytol., 194, 488 (2012).
16. 16) K. E. Barton, K. F. Edwards & J. Koricheva: Funct. Ecol., 33, 2095 (2019).
17. 17) S. Lev-Yadun, A. Dafni, M. A. Flaishman, M. Inbar, I. Izhaki, G. Katzir & G. Ne'eman: BioEssays, 26, 1126 (2004).
18. 18) J.-Y. Ide: Arthropod-Plant Interact., 16, 567 (2022).
19. 19) R. N. Bennett & R. M. Wallsgrove: New Phytol., 127, 617 (1994).
20. 20) A. A. Agrawal & K. Konno: Annu. Rev. Ecol. Evol. Syst., 40, 311 (2009).
21. 21) C. J. van der Kooi, D. G. Stavenga, K. Arikawa, G. Belusic & A. Kelber: Annu. Rev. Entomol., 66, 435 (2021).
22. 22) M. Wakakuwa, F. Stewart, Y. Matsumoto, S. Matsunaga & K. Arikawa: J. Comp. Physiol. A, 200, 527 (2014).
23. 23) T. F. Doring, M. Archetti & J. Hardie: Proc. R. Soc. B, 276, 121 (2009).
24. 24) M. Stevens & G. D. Ruxton: Proc. R. Soc. B, 279, 417 (2012).
25. 25) 石川隆輔，土井　誠，中野亮平，片山晴喜：植物防疫，72, 85 (2018).
26. 26) 徳丸　晋，伊藤　俊：植物防疫，72, 88 (2018).
27. 27) S. Lev-Yadun: “Defensive (anti-herbivory) coloration in land plants,” Springer, 2016.
28. 28) N. M. Hughes: New Phytol., 190, 573 (2011).

トップランナーに聞く

花王株式会社ヘルス&ウェルネス研究所長　桂木能久 氏  /  戸田 雅子, 林 謙一郎, 筒浦 さとみ

Page. 145 - 149 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

今回の「トップランナーに聞く」は花王株式会社ヘルス&ウェルネス研究所長の桂木能久先生にインタビューをお願いしました． 桂木先生は1988 年に広島大学大学院工学研究科工業化学専攻を修了されて，同年，花王株式会社鹿島研究所に入社されました．

 

書評

エッセンシャル植物生理学 農学系のための基礎  /  伊福 健太郎

Page. 150 - 150 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

私たち人類は，全ての生命活動の営みにおいて植物なしには生存できない．近年，食糧問題や環境問題などの社会課題解決が求められる中，それらの課題に直接関わる植物科学の重要性が増している．

 

発酵醸造学  /  渡邉 泰祐

Page. 151 - 151 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス

2022年3月に「伝統的酒造り：日本の伝統的なこうじ菌を使った酒造り技術」のユネスコ無形文化遺産への提案が文化庁より発表された．我が国における発酵・醸造技術は，脚光を浴びている．

 

付録

和文誌編集委員  / 

Page. 0 - 0 (published date : 2023年3月1日)

概要原稿

リファレンス